25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Būrys. Porakanopiai — Artiodactyla 266

Šeima. Dykaraginiai — Bovidae 267

268 pav. Laisvųjų stumbrų banda Naujamiesčio

valstybiniame medžioklės ūkyje

tas nušautas 4 km nuo stumbryno, prie

Juodikonių gyvulių fermos.

1981 —1984 m., kai banda buvo laisvėje,

gimė 10 jauniklių — 3 patinai ir 7

patelės. 1985 m. sausio 1 d. Pašilių miške

buvo 19 stumbrų — 3 patinai ir 16 patelių.

Vasario 18 d. visa banda buvo vėl

uždaryta aptvaruose.

Biologija. Stumbras, kaip biologinė rūšis,

susiformavo lapuočių ir mišriais miškais

apaugusioje Europos dalyje. Tokiam

landšaftui jis liko ištikimas ir dabar. Stumbrai

mėgsta mišrius ir lapuočių miškus su

tankiu pomiškiu, taip pat pamiškes su gausia

žoline augalija.

Vasarą daugiausia ėda žolinius augalus,

o žiemą — medžių šakeles ir žievę. Iš

medžių ir krūmų ypač mėgsta guobą, uosį,

šermukšnį, klevą, gluosnį, liepą, drebulę,

lazdyną, jaunus ąžuolus. Nukanda iki

1,5 cm storio atžalas. Storesnes šakas

apėda palenkę. Rudenį ir žiemos pradžioje

ėda nukritusius lapus. Žievę dažniau

graužia pavasarį, kai ji sultinga. Vienas

stumbras per parą suėda 30—45 kg žolinių

augalų ir 1—3 kg šakelių bei medžių

lapų.

Stumbrai rujoja rudenį, ypač rugpjūčio

pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Jaunikliai

gimsta gegužės mėn. Kai stumbrai šeriami,

rujoja ilgiau, todėl stumbriukai gali atsirasti

bet kuriuo metų laiku. Lietuvos stumbryne

jie dažniausiai atsirasdavo gegužės

mėn., retai — rudenį iki gruodžio pirmos

pusės.

Stumbre rujoja 1—2 paras. Jei per tą

laiką neapvaisinama, po 20—30 dienų

vėl rujoja. Nėštumas trunka apie 9 mėnesius.

Jaunos stumbrės fiziologiškai subręsta

trečiais gyvenimo metais. 3 metų (dažniau

— 4) atveda pirmus jauniklius. Aptvaruose

stumbrės jauniklius gali atvesti

kasmet, o laisvėje — paprastai kas antri

metai. Gerai mintančios gali būti vislios

iki 20—25 metų.

Buliai lytiškai subręsta anksti, kartais

jau antrais gyvenimo metais, bet reprodukcijos

požiūriu vertingiausi 4—10 metų.

Laisvai gyvenančių stumbrų bandose

jaunus, jau lytiškai subrendusius (dažniausiai

trimečius) bulius per rują vyresni

buliai išvaro iš bandos, todėl į reprodukciją

jie įsijungia ne anksčiau kaip sulaukę

5—7 metų. Lietuvoje tokie trimečiai buliai,

pavaryti iš bandos, nusibastydavo labai

toli ir pagaliau žūdavo arba juos tekdavo

nušauti. Per grumtynes stiprūs buliai

iš bandos išvaro ir senyvus, nevikrius bulius.

Jie apleidžia bandą, gyvena atskirai,

būna irzlūs. Su jais reikia elgtis labai

atsargiai.

Gyvenantys laisvėje subrendę buliai

dažnai atsiskiria nuo bandos ir klajoja po

apylinkes, bet rujos laikotarpiu sugrįžta.

Aptikęs rujojančią stumbrę, bulius sekioja

paskui ją, ilgai abu stovinėja šonas prie

šono galvomis į vieną pusę. Nuo tokios

stumbrės bulius pavaro konkurentus, kitas

stumbrės ir jauniklius.

Likus kelioms savaitėms iki veršiavimosi,

stumbrės būna susijaudinusios. Jos

vengia stiprių bulių, jaunus veja. Vėliau

stumbre pasitraukia iš bandos ir keletą

dienų būna tik su naujagimiu. Stumbriukas

jau po valandos stojasi ant kojų, o po

pusantros — eina paskui patelę. Po kelių

dienų stumbre su jau sustiprėjusiu jaunikliu

grįžta į bandą. Žindo 8—10 mėnesių,

bet kartais iki 1,5 metų ir ilgiau [174].

Stumbre saugo jauniklį nuo priešų, taip

pat ir nuo žmogaus. Priartėjusį prie stumbriuko

žmogų ji gali pulti, bet paprastai

agresyvumą tik demonstruoja: pribėga ir

vėl staiga pasitraukia. Stumbriukas pradeda

ėsti žolę po 20 dienų. Mėnesio jaunikliai

jau linkę buriuotis į atskiras grupes, mėgsta

žaisti: badytis, vaikyti vienas kitą, šokinėti.

Kartais vienas stumbriukas galva trinasi

į kito kaklą ar šoną.

Stumbro klausa gera, todėl bet koks

neįprastas garsas sužadina jo budrumą.

Tai ypač būdinga, kai stumbrai būna miške.

Labiau bijo pėsčio žmogaus negu važiuoto

arba raito. Išsigandę bėga užrietę

uodegas, po kurio laiko sustoja, pastatę

ausis atidžiai žiūri įtartina kryptimi ir tuštinasi.

Baikščiausi būna jaunikliai. Pradėjus

jiems bėgti, sujuda visa banda. Subrendę

buliai ne tokie baikštūs, arti priėjusį

žmogų gali pulti. Laikomi aptvaruose ir

dažnai matantys žmones buliai būna agresyvesni.

Stumbrų bandai būdinga hierarchinė

struktūra. Kai kurių bandos individų tarpusavio

dominavimą ir subordinaciją lengviausia

pastebėti prie šėryklos, kai skirstomas

maistas arba kai banda renkasi

vietą poilsiui. Kiekvienas stumbras ar

stumbre žino savo vietą bandoje ir tokia

banda elgiasi kaip vieninga visuma.

Stumbras įrašytas į tarptautinę, TSRS

ir Lietuvos TSR raudonąsias knygas.

Muflonas

Ovis ammo n musimon Palias, 1811

Муфлон (rus.)

European moufflon (angį.)

Muflonas — kalnų avino (Ovis ammon)

porūšis [152]. Kai kurie sistematikai

[109, 175] jį laiko savarankiška rūšimi

(Ovis musimon). Panašus į naminį aviną,

tik stambesnis — ilgomis kojomis ir didesniais

ragais. Kūno aukštis kryžmens

srityje didesnis negu per gogą. Kojų kaulai

gruboki. Galva nedidelė, ausys mažos. Patinų

kūnas apvalesnis, kaklas storesnis.

Kailis vasarą šviesus, rusvai rudas. Snukio

galas, pažandės, ausų vidus, papilvė,

apatinė kojų dalis ir „veidrodėlis“ balti.

Akis supa baltų plaukų žiedas. Žiemą kailis

tamsiai rudas. Patinų nugaros šonuose

būna dvi baltos balno formos dėmės. Plaukų

danga susideda iš 3—4 cm ilgio akuotplaukių

ir tankių vilnaplaukių. Patinų

kaklas būna apaugęs ilgesniais (apatinėje

dalyje iki 15 cm) plaukais. Jauniklių

kailis pilkai oranžinis, rudenį — tamsesnis.

Šeriasi vieną kartą per metus — balandžio—gegužės

mėn. Rudenį išauga tik

vilnaplaukiai ir papildomi ilgi akuotplaukiai.

Žieminis kailis visiškai susiformuoja

spalio mėn.

Muflonų odoje daug riebalų ir prakaito

liaukų. Specifinės kvapiosios liaukos atsiveria

prieš akis esančioje duobutėje ir tarp

kanopų.

Čekoslovakijos muflonų matmenys: patinų

Q 47 (41,3—58) kg, L 120,2 (112—

128) cm, C 11,8 (8—15) cm, P 28,3

(27—29) cm, A 9,4 (8,5—10) cm; patelių

Q 30,3 (27—35,5) kg, L 108,3 (98—

113) cm, C 11,4 (9—14) cm, P 26

(24,4—27) cm, A 9,2 (8,7—10) cm

[64].

Kaukolės veidinė dalis trumpa. Orbitos

uždaros. Nosikauliai santykiškai trumpi

ir platūs, beveik niekada nesusisiekia su

tarpžandikauliais (269 pav.). Patinų kaukolės

vidutiniai matmenys (Čekoslovakijoje):

KBi 23,2 cm, TOp 8,5 cm, Sp

11,7 cm, VDEi 6,7 cm. Dantų formulė:

1» C° P i M l = 32.

3 1 i . i - n ,

Raguoti visi patinai ir apie 5% patelių.

Patinų ragai tamsiai rudi. Jų pamatinė

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!