Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

B ū ry s. P o ra k a n o p ia i — A rtio d a c ty la 236
Š e im a . E ln in ia i — C e rv id a e 237
Tūkst.
229 pav. Tauriųjų elnių skaičiaus dinamika 1948—
1985 m.
C..
230 pav. Tauriųjų elnių skaičius 1000 ha miško
ploto 1985 m.: 1 — nėra; 2 — iki 1; 3 — 1,1—-5;
4 — 5,1— 10
Biologija. Labiausiai mėgsta lapuočių
ir mišrius miškus, augančius derlinguose
dirvožemiuose. Visais metų laikais naktimis
lankosi ir miškus supančiose žemės
ūkio naudmenose. Vasarą žemės ūkio plotuose,
ypač kukurūzų pasėliuose, būna ir
dieną.
Elnių pasiskirstymas gyvenamojoje teritorijoje
priklauso nuo miško medynų sudėties,
metų laiko, žvėrių tankumo, žemės
ūkio kultūrų pamiškėse, augalų fenofazių
ir kitų veiksnių. Miškuose, kur elnių tankumas
mažas ar vidutinis (iki 15—16/
1000 ha), žiemą jie telkiasi ir pastoviai
laikosi drebulių kirtavietėse, II — IV amžiaus
klasių medynuose su lapuočių pomiškiu
ir gausia žoline augalija, puskrūmiais
apaugusiuose plotuose. Į laukus išeina
rečiau. Kai žvėrių gausu (100—240/
1000 ha) ir nualintos žiemos ganyklos,
elnių pasiskirstymas žiemą nebepriklauso
nuo miško tipo ir medynų amžiaus bei
rūšinės sudėties. Jie telkiasi tik drebulių
kirtavietėse, puskrūmių plotuose, prie šėryklų
ir intensyviai eina į laukus [84, 116,
210]. Pavyzdžiui, Joniškio raj. Daunoravos
miške (elnių tankumas 240/1000
ha) žiemą naktimis iš miško išeina apie
90% elnių ir maitinasi laukuose, prie
fermų ir sodybų [237].
Per parą elnias 7—10 vai. ėda ir 5—6
vai. gromuliuoja. Kai pašarų mažai, maitinimasis
gali trukti iki 12—16 vai. Maitinasi
6—8 kartus po 1,5 (0,5—2,5) vai.
Antramečiai elniai maitinasi ilgiau už suaugusius.
Žiemą aktyvesni dieną, o vasarą
— naktį.
Taurieji elniai gana sėslūs, bet, perkėlus
juos į naujas vietas, dalis žvėrių jas
palieka. Iš 371 Lietuvoje perkelto ir pažymėto
elnio, 7 pastebėti už 40—80 km
nuo paleidimo vietos.
Taurieji elniai visais metų laikais laikosi
būriuose. Būna patelių, patinų ir rujos
būriai. Šeimyninius patelių būrius sudaro
elnė su šiųmetuku ir pernykščiu jaunikliais.
Susijungus kelioms šeimoms, ypač
žiemą, susidaro didesni būriai, kuriuose
būna ir jaunų, iki 3 metų, patinų. Būriui
vadovauja viena iš vyresnių, turinti jauniklį,
patelė. Dauguma būrių susideda iš
4—10 žvėrių. Vidutinis būrio didumas
priklauso nuo elnių tankumo. Žiemą papildomo
šėrimo vietose, kirtavietėse, prie
siloso duobių gali sueiti keli elnių būriai.
Tokiose elnių susitelkimo vietose Šiaurės
Lietuvoje būna iki 80 žvėrių.
Patinai visus metus, išskyrus rujos periodą,
praleidžia atskiruose būriuose. Jaunesni
patinai sudaro didesnius būrius, o
senesnių (7—11 m.) būriuose būna ne
daugiau kaip 5—6 žvėrys. Nusenę patinai
kartais laikosi pavieniui.
Minta įvairiu augaliniu maistu: medžių
ir krūmų lapais, ūgliais, žieve ir vaisiais,
7 lentelė. Burių didumo priklausomybė nuo
tauriųjų elnių tankumo [83]
E ln ių s k a ič iu s ik i 3 5 _ 1 0 1 0 — 13 1 5 — 21 30 41
1 0 0 0 h a m išk o p lo to
V id u tin is e ln ių
s k a ič iu s b ū ry je 3,3 4,1 5 ,9 5 ,4 6 ,0 7,1
232 pav. Tauriojo elnio (patino) žieminiai ekskrementai
233 pav. Tauriojo elnio (patelės) žieminiai ekskrementai
puskrūmiais, žoliniais augalais, kerpėmis,
grybais, kultūriniais augalais. Suaugęs patinas
per parą suėda apie 15 kg, o patelė —
11 kg pašarų. Literatūros duomenimis,
skirtingose arealo vietose augalų vegetacijos
periodu medžių ir krūmų lapai bei
ūgliai sudaro 22—70% elnių maisto, žoliniai
augalai ir žemės ūkio kultūros —
3—64%, puskrūmiai — 5—34%, samanos
ir kerpės — 0,2—1,6%, grybai —
0,2—2,4%. Žiemą lapuočių miškuose, kur
mažai puskrūmių (viržių, mėlynių, bruknių),
68,8—75,7% elnių pašaro sudaro
medžių ir krūmų ūgliai bei žievė, 18,9—
19,7% — žoliniai augalai ir 3,5—9,7% —
puskrūmiai. Mišriuose ir spygliuočių miškuose,
kur gausu puskrūmių, šakeliniai
pašarai sudaro 2,5—25,4%, žoliniai augala
i— 11,2—79,5%, o puskrūmiai —
13,5—57,6%. Giliomis žiemomis daugiausia
ėda lapuočių medžių ir krūmų
(92,3%) ir spygliuočių (iki 46,5%) ūglius
bei žievę.
Iš sumedėjusių augalų elniai noriai ėda
uosio, ąžuolo, drebulės, karklų, šaltekšnio,
šermukšnio bei pušies lapus, spyglius ir
ūglius, taip pat žievę (uosio, drebulės, eglės).
Priklausomai nuo medynų sudėties
tam tikrų medžių ir krūmų dalis bendrame
žiemos šakelinių pašarų balanse labai
skiriasi. Lapuočių ir mišriuose eglės lapuočių
miškuose didžiausią elnių šakelinio
pašaro dalį sudaro uosis (50—60%),
drebulė (8—13%), ieva (5—21%), o
mišriuose pušynuose — pušis (45%), eglė
(18%), lazdynas (7%) [84].
Iš puskrūmių elniai labiausiai mėgsta
viržius, mėlynes, bruknes. Žiemą šiuos
augalus atkasa priekinėmis kojomis net iš
po gilaus sniego.
Labai svarbią vietą elnio mityboje užima
ąžuolo gilės ir žoliniai augalai. Elniai
ėda daugiau kaip 70 rūšių žolių. Labiausiai
mėgsta įvairius skėtinius, lendrūnus, melvenę,
asiūklius, ožrožę, šunažoles, šalpusnį,
viksvas, pelėžirnius [223].
Žiemą tauriųjų elnių mitybai labai svarbios
kirtavietės, kuriose jie skabo nupjautų
drebulių, beržų ir kitų lapuočių ūglius,
laupo drebulių ir uosių žievę. Išaiškinta,
kad Lietuvoje drebulės kirtavietėse, išve-