Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Vabzdžiaėdžiai — Insectivora 28
Būrys. Vabzdžiaėdžiai — Insectivora 29
Žinduoliai matuojami, kol lavonas dar
nesustingęs arba sustingimui praėjus.
Smulkūs žinduoliai (graužikai, šikšnosparniai
ir kt.) matuojami paguldyti ant nugaros
slankmačiu ar liniuote. Stambesni
guldomi ant šono ir matuojami minkšta
juosta, dažniausiai per kūno įlinkius.
Prie originalių (Lietuvos gyvūnų) matmenų
nurodytas ir matuotų gyvūnų (kaukolių)
skaičius (n). Jeigu skaičius parašytas
tik prieš pirmąjį matmenį, tai reiškia,
kad ir kitiems matmenims išmatuota tiek
pat gyvūnų (kaukolių).
Lentelė žinduolių būriams apibūdinti
1(2). Kūnas neapaugęs plaukais. Užpakalinės
galūnės redukuotos. Uodega pakitusi
į dviskiautį horizontalų peleką. Nosies
kanalai vertikalūs kaukolės ašiai, nutolę
nuo kaukolės priekio, todėl šnervių anga
atsidaro viršugalvyje...................................
Banginiai — Cetacea (161 p.)
2(1). Kūnas apaugęs plaukais, dygliais
arba šeriais. Užpakalinės galūnės yra.
Uodega kitokios formos. Nosies kanalai
lygiagretūs kaukolės ašiai, šnervės atsiveria
galvos priekinėje dalyje.
3(4). Priekinės galūnės virtusios sparnais.
Kaukolės veidinės dalies priekyje
yra gili išpjova.............................................
Šikšnosparniai — Chiroptera (43 p.)
4(3). Priekinės galūnės kitokios formos.
Kaukolės veidinės dalies priekyje išpjovos
nėra.
5(6). Priekinės ir užpakalinės galūnės
virtusios plaukmenimis................................
Ruoniai — Pinnipedia (219 p.)
6(5). Priekinės ir užpakalinės galūnės
nevirtusios plaukmenimis, pirštai laisvi.....
7(8). Priekinių ir užpakalinių galūnių
pirštai su kanopomis. Kaukolės orbitos
uždaros (kauline pertvara atskirtos nuo
smilkinio duobės). Viršutinių kandžių
nėra, o jeigu jie yra (kiaulinių), tai orbitos
atviros.....................................................
Porakanopiai — Artiodactyla (225 p.)
8(7). Priekinių ir užpakalinių galūnių
pirštai su nagais. Orbitos atviros (neatskirtos
kauline pertvara nuo smilkinio duobės).
Yra viršutiniai kandžiai.
9(12). Tarp kandžių ir krūminių dantų
yra ilgas tuščias tarpas (diastema). Ilčių
nėra.
10(11). Viršutinių ir apatinių kandžių —
po vieną porą...............................................
Graužikai — Rodentia (91 p.)
11(10). Viršutinių kandžių dvi poros:
priekyje viena pora didelių, už jų — pora
mažų. Apatinių kandžių viena pora........
Kiškiažvėriai — Lagomorpha (151 p.)
12(9). Tarp kandžių ir krūminių dantų
tuščio tarpo (diastemos) nėra. Iltys (bent
jau viršutinės) yra.
13(14). Snukutis ištįsęs, baigiasi judriu
šnipeliu. Pirmieji viršutiniai ir apatiniai
kandžiai (I1ir Ii), išskyrus kurmio, gerokai
didesni už kitus kandžius......................
Vabzdžiaėdžiai — Insectivora (28 p.)
14(13). Snukio priekis nesudaro šnipelio.
Pirmieji kandžiai (I1 ir Ii) ne didesni už
kitus kandžius..............................................
Plėšrieji — Carnivora (165 p.)
Būrys
Vabzdžiaėdžiai
Insectivora
Vabzdžiaėdžiai laikomi seniausia ir primityviausia
placentinių žinduolių grupe. Iš
jų kildinami visi kiti placentiniai žinduoliai.
Dauguma vabzdžiaėdžių maži, išore panašūs
į peles žvėreliai. Snukis nusmailėjęs,
su judriu šnipeliu. Išorinės ausys išsvysčiusios
arba rudimentinės. Akys mažytės, kai
kurių beveik redukuotos. Uodega ilga
(kirstukų, kurmėnų) arba trumpa ir beveik
nepastebima. Daugumos rūšių galūnės
penkiapirštės, pirštai su aštriais nagais.
Vaikščioja remdamiesi visa pėda. Kūnas
apžėlęs trumpais plaukais arba plaukais ir
spygliais. Kailiukas rudas, rusvai juodas,
pilkas ar rusvai gelsvas.
Kaukolė plokščia, veidinė dalis ištįsusi.
Kai kurių rūšių skruostų lankai gerai išsivystę,
kitų — ploni arba visiškai nėra.
Būgnikauliai primityvūs, žiedo formos,
nesudaro būgninės kameros. Daugumos
rūšių kandžiai I1 ir L dideli, o kiti dantys
smulkūs, mažai diferencijuoti. Krūminiai
dantys gumburiuoti.
Galvos smegenų pusrutuliai maži, jų
paviršius lygus. Sėklidės paprastai būna
kūno ertmėje. Kopuliacijos organas (penis)
be kauliuko. Gimda dviragė.
Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Australiją,
didesnę Pietų Amerikos dalį, Grenlandiją
ir Antarktidą. Iš viso 7 šeimos,
apie 360—380 rūšių. TSRS 4 šeimos, 40
rūšių. Lietuvoje 3 šeimos, 5 (gali būti 6)
rūšys.
Lentelė rūšims apibūdinti
1(2). Kūnas apaugęs spygliais ir retais
plaukais. Skruostų lankai stambūs ir platūs,
todėl kaukolė plačiausia skruostų lankų
srityje (7 pav.). Turi 36 dantis..............
Baltakrūtis ežys — Erinaceus concolor
(30 p.)
2(1). Kūnas apaugęs trumpais švelniais
plaukais. Skruostų lankai ploni, mažai
išlinkę į šonus arba jų visiškai nėra. Dantų
daugiau arba mažiau negu 36.
3(4). Žvėreliai didesni už naminę pelę.
Ausų kaušelių nėra. Akys mažos, pasislėpusios
po plaukais. Priekinių kojų plaštakos
plačios (kastuvo formos), pirštai su
ilgais plokščiais nagais, delnai atsukti į
šonus. Yra ploni skruostų lankai. Turi 44
dantis (15 pav.) .........................................
Kurmis — Talpa europaea (35 p.)
4(3). Naminės pelės didumo ir mažesni
žvėreliai. Turi ausų kaušelius. Akys nedidelės,
bet nepasislėpusios po plaukais. Letenos
neatsuktos į šonus. Skruostų lankų
nėra (18, 19, 21 pav.). Dantų ne daugiau
kaip 32.
5(6). Nugara juoda, ryškiai atsiskiria nuo
šviesaus pilvo. Trumpais plaukais apaugusios
uodegos apačioje yra ilgesnių plaukų
eilė (4 pav., a). Abiejose žandikaulio
pusėse yra po 4 viršutinius tarpinius dan-
2
b
4 pav. Vandeninio (a) ir paprastojo (b) kirstukų
uodegos: I — natūralaus didumo, 2 — padidinta 3,5
karto.
5 pav. Vandeninio (a), nykštuko (b) ir paprastojo
(c) kirstukų dantys. 1 — viršutiniai tarpiniai dantys
tis (5 pav., a) ...............................................
Vandeninis kirstukas — Neomys fodiens
(41 p.)