Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Graužikai — Rodentia 108
Šeima Miegapeliniai — Gliridae 109
102 pav. Lazdyninių miegapelių kūno masės sezoninis
kitimas: I — patinų, 2 — patelių
103 pav. Lazdyninės miegapelės kaukolė (padidinta
2,3 karto). 1 — kampinės ataugos skylutė
Kaukolės viršus šiek tiek išgaubtas
(103 pav.). Lyginant su kitomis miegapelėmis,
veidinė dalis siaura ir trumpa. Būgninės
kameros nedidelės, apvalios. Apatinio
žandikaulio kampinėje ataugoje yra
apvali skylutė. Dantų (104 pav., 4) formulė:
I j C £ P j M 1 = 2 0 . Kaukolės matmenys
(n — 6—8): KBi 22,3 (21,7—
22,9) mm, VDi 12,7 (12,4—13,2) mm,
SDi 9,6 (9,3—9,8) mm, Sp 14,0 (13,8—
14,3) mm, TOp 3,3 (3,2—3,4) mm, DKa
9,2 (9,0—9,3) mm, Di 6,3 (6,0—6,6) mm,
VDEi 4,8 (4,6—4,9) mm.
Lietuvoje, kaip ir visoje TSRS teritorijoje,
paplitęs tipinis lazdyninės miegapelės
porūšis Muscardinus a. avellanarius.
Paplitimas. Lazdyninės miegapelės arealas
apima beveik visą Pietų ir Vidurio
Europą (išskyrus Pirėnų pusiasalį, Olandiją,
vakarinę Daniją, Albaniją, vakarinę
ir pietinę Graikiją) ir dalį Rytų Europos.
Šiaurinė arealo riba eina per pietinę Švediją,
Pabaltijį, Smolensko, Maskvos ir
Gorkio sritis iki Volgos. Į pietus paplitusi
iki stepių. Už Europos ribų lazdyninė
miegapelė aptinkama Mažojoje Azijoje.
Lietuvoje lazdyninės miegapelės paplitimas
nevisiškai ištirtas. Daugiausia jos gyvenamų
vietų žinoma Vidurio Lietuvos
lygumoje ir Šiaurės Lietuvoje (105 pav.).
Rytų pietryčių rajonuose lazdyninė miegapelė
gali būti reta, nes čia vyrauja
pušynai.
Apie lazdyninių miegapelių gausumą
atskirose radimvietėse galima spręsti pagal
tai, kiek jų aptinkama paukščių inkiluose.
Pavyzdžiui, 1980 m. Gelgaudiškio girininkijos
miškuose (Šakių raj.) iš 115 inkilų
miegapelės buvo užėmusios pavasarį — 11
(9,6%), rudenį— 26 (22,6%) inkilus,
1981 m. iš 205 inkilų atitinkamai — 25
(12,2%) ir 60 (29,3%), 1982 m. iš 305
inkilų- 2 9 (9,5 %) ir 93 (30,5 %),
1983 m. iš 305 inkilų — 56 (18,4%) ir
113 (37%). Nustatyta, kad tinkamiausiuose
miško plotuose 1983 m. pavasarį
jų vidutinis tankumas buvo 1,2 žvėrelio /
1 ha, rudenį — 3,3/1 ha.
Biologija. Lazdyninė miegapelė dažniausiai
aptinkama lapuočių miškuose,
kur auga ąžuolai, liepos, drebulės. Mišriuose
miškuose (beržų ir eglių) retesnė.
Būtinai turi būti trakas, ypač lazdyno,
arba pomiškis. Labai mėgsta jaunuolynus
nepriklausomai nuo jų rūšinės sudėties.
Ji gana dažna net ir tankiuose eglaičių
bei pušaičių jaunuolynuose, o brandžiuose
104 pav. Miegapelių viršutiniai (a) ir apatiniai
(b) skruostiniai dantys: 1 — didžiosios, 2 — ąžuolinės,
3 — miškinės, 4 — lazdyninės
spygliuočių miškuose negyvena. Vengia
ir mažų miškelių bei šlapių miškų.
Lizdą suka tarp medelių ar krūmų
šakų, paprastai nedidelėse eglutėse, 0,5—
2 m aukštyje, ant šakos prie pat medelio
kamieno, kartais — ant atsikišusios šakos,
20—50 cm atstumu nuo kamieno. Lizdo
pagrindui kartais panaudoja senus paukščių
lizdus. Jeigu miške yra inkilų uoksiniams
paukščiams, didelė dalis miegapelių,
ypač pavasarį ir rudenį, įsikuria juose.
Savo individualioje teritorijoje miegapelės
turi po keletą lizdų. Vienais naudojasi
nuolat, kiti — atsarginiai.
Lizdas rutulio formos, 10—12 cm
skersmens. Jo sienelės būna iš dviejų
sluoksnių: išorinio — iš sausų pernykščių
medžių ir krūmų lapų, ir vidinio — iš
sausų varpinių augalų lapų. Neretai lizdas
būna padarytas vien tik iš medžių
lapų, kartais — vien tik iš žolių. Landa
paprastai būna viršutinėje lizdo dalyje iš
šono, gerai užmaskuota.
Patelių lizdai, kuriuose auginami jaunikliai,
didesnių matmenų, šiltesni, jų
sienelės storesnės, o vidus išklotas minkštais
augaliniais plaušais. Patinėlių lizdai
paprastesni, padrikesni.
Apsigyvenusi inkile, lazdyninė miegapelė
taip pat sukrauna tipišką rutulio formos
lizdą, bet kartais įsikuria po paukštelio
lizdu arba jį savaip perdirba. Pavasarį
miegapelės (dažniausiai suaugę patinėliai)
kartais miega inkiluose ant pliko
dugno.
Lazdyninė miegapelė — naktinis gyvūnas.
Dieną miega lizde. Paprastai dienos
miegas negilus, tačiau, jei oro temperatūra
žemesnė kaip 15 ° C, miegapelė ir
dieną gali užmigti giliu miegu, tada net
nukrinta kūno temperatūra. Paimtas į
rankas toks atšalęs ir sustingęs žvėrelis
iš pradžių visiškai nejuda ir tik po kurio
laiko iš lėto atšyla ir prabunda. Ypač dažnai
taip būna pavasarį ir rudenį. įdomu
A
\ -
r
VILNIUS I
® 1
A
/
l
h
105 pav. Miegapelių radimvietės: 1 — lazdyninės,
2 — didžiosios, 3 — ąžuolinės, 4 — miškinės