Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Plėšrieji — Carnivora 200
labai atsargus žvėrelis, kurį pamatyti gana
sunku.
Minta įvairiais vandens ir sausumos gyvūnais
— žuvimis, varlėmis, paukščiais,
vėžiais, vabalais, peliniais graužikais, ypač
vandeniniais pelėnais. Per parą suėda
140—180 g. Kai maisto daug, kaupia
atsargas [153].
Dauguma autorių nurodo, kad poruojasi
kovo ar balandžio mėn., bet, auginant
nelaisvėje Vakarų Sibiro sąlygomis,
rujojančių patelių pasitaikydavo nuo kovo
pabaigos iki liepos antros pusės. Nėštumo
trukmė — 40—43 dienos. Taigi europinės
audinės, kaip ir žebenkšties bei šeško,
nėštumas trumpas, nes embrionai pradeda
vystytis po trumpo (1—2 savaičių) latentinio
periodo.
Veda iki 7 jauniklių (dažniausiai 3—
5), kurie gimsta apaugę šviesiais pūkais,
uždaromis ausimis ir akli, o sveria 6,6—
9,4 g. Pieniniai dantys kalasi 15—17 d.,
o po 60—70 d. juos pakeičia pastovieji.
Jaunikliai gimsta apaugę rusvais ar pilkšvais
pūkais. Po 3—4 savaičių pūkai patamsėja,
o po 6 savaičių pradeda augti
akuotplaukiai. Rudenį šeriasi ir kailiukas
tampa toks pat kaip suaugusių. Lytiškai
subręsta ir pradeda veistis kitais metais
[238].
Europinės audinės svarbus priešas, o
kartu ir konkurentas — ūdra, bet mūsų
sąlygomis, kai abi rūšys gana retos, ši
konkurencija audinių gausumo nelemia.
Svarbesnis konkurentas — kanadinė audinė.
Daugelio tyrinėtojų įrodyta, kad tose
vietose, kur introdukuotos kanadinės audinės,
europinės išnyksta. Buvo manoma,
kad tai lemia konkurencija dėl maisto ir
gyvenamųjų vietų, nes kanadinė audinė
yra stipresnė. Dabar įrodyta, kad abi audinės
gali kryžmintis, bet kanadinės audinės
patino apvaisinta europinės audinės patelė
neveda palikuonių, nes embrionai rezorbuojasi.
Tai specifinė rūšies išstūmimo
forma [238].
Europinė audinė, kaip kailinis žvėrelis,
nebeturi reikšmės. Dabar svarbiausia išaiškinti,
kur ji Lietuvoje dar išlikusi ir išsaugoti,
kad visai neišnyktų.
Kanadinė audinė
Mustela vison Schreber, 1777
Американская норка (rus.)
American mink, Eastern mink (angį.).
Labai panaši į europinę audinę, tik truputį
didesnė. Uodega maždaug pusės kūno
ilgio. Kai kurie sistematikai ją laiko europinės
audinės porūšiu. V. Geptnerio [153]
nuomone, šios abi audinės yra artimos,
bet savarankiškos rūšys. Tai rodo kai kurių
morfologinių, ypač kraniologinių, požymių
skirtumai, be to, joms susikryžminus,
nebūna palikuonių.
Kailiukas dažniausiai tamsus — juosvai
rudas, kartais šviesiai rudas. Akuotplaukiai
tamsiai rudi, ant keteros — juodi.
Vilnaplaukių viršūnės pilkai rudos su melsvu
atspalviu, o apatinė dalis — melsvai
pilka. Apatinė kūno pusė truputį šviesesnė.
Uodega tamsi, galas beveik juodas. Kitaip
negu europinės audinės, kanadinės balta
tik apatinė lūpa ir smakras, bet šis požymis
nelabai patikimas. Dažnai baltų dėmelių
būna ant kaklo, krūtinės, pažastyse
ir papilvėje.
Pavasarinis šėrimasis prasideda kovo
mėn. ir baigiasi birželio pabaigoje, o rudeninis
tęsiasi nuo rugpjūčio iki lapkričio
pabaigos. Spalva nepakinta, tik žieminis
kailis tankesnis ir labiau blizga.
Morfometrinių duomenų apie Lietuvoje
paplitusias kanadinės audines labai nedaug.
Trijų patinų, sugautų spalio mėn.,
kūno masė 1033 (1000—1075) g, matmenys:
L 41,7 (42—41,5) cm, C 18
(17,5—18,5) cm, P 6,1 (6—6,3) cm,
A 1,5 cm. Patelės, sugautos lapkričio mėn.,
L 37 cm, C 17 cm, P 5,7 cm, Q 720 g.
Kadangi dalis mūsų audinių populiacijos
yra kilusios iš Totorijos, todėl palyginimui
pateikiami šio regiono žvėrelių matmenys:
patinų Q 500—1580 g, L 41,7
(37,5—45) cm, C 22,4 (19,5—24,7) cm,
P 6,5 (6,1—7) cm, A 2,6 (2,2—
2,9) cm; patelių Q 400—780 g, L 35,8
(33—37) cm, C 19,5 (17,8—21,5) cm,
P 5,4 (5—5,8) cm, A 2,3 (2,1 —
2,6) cm [215].
Kanadinės audinės kaukolė (198 pav.)
panaši į europinės, tik masyvesnė. Žiūrint
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 201
iš profilio, smegeninės ir veidinės dalies
viršutinė linija beveik horizontali. Užorbitinė
sąsmauka ryškesnė, jos-plotis siauriausioje
vietoje kiek mažesnis už tarporbitinį.
Skruostų lankai labiau išlinkę į šonus,
bet plonesni negu europinės audinės,
ypač vidurinėje dalyje.
Dantų formulė kaip europinės audinės.
Antrojo viršutinio prieškrūminio danties
užpakalinis kraštas truputį pasistūmęs į
vidų nuo galūdinio danties priekinio išorinio
kampo ir įeina į šio danties priekyje
esantį įlinkį (žr. 169 pav., a).
Dviejų patinų kaukolių matmenys: KBi
66.7 ir 65,8 mm, Sp 38,9 ir 38,4 mm, TOp
14,1 ir 14,7 mm, UOp 13,2 ir 14,2 mm,
Mp 33,0 ir 34,1 mm.
Totorijos audinių kaukolių vidutiniai
matmenys: patinų KBi 68,9 mm, Sp
39.7 mm, TOp 15,4 mm; patelių KBi
60,6 mm, Sp 33,9 mm, TOp 13,2 mm.
Paplitimas. Kanadinės audinės tėvynė
— Šiaurės Amerika. Čia ji paplitusi
Kanadoje ir JAV (išskyrus kai kurias pietines
valstijas). į Europą atvežta XIX a.
pabaigoje auginimui fermose. Pabėgusios
iš jų, audinės daug kur įsiveisė ir laisvėje.
Dabar laisvų kanadinių audinių yra Centrinėje
ir Vakarų Europoje bei Skandinavijos
šalyse.
198 pav. Kanadinės audinės kaukolė (natūralaus
didumo)