Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 46
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 47
—12
18
26 pav. Šikšnosparnio (kadrinio pelėausio) kaukolė:
a — iš viršaus, b — iš apačios, c — iš šono; 1 —
nosinė išpjova, 2 — kandžio dubelinis gumburas,
J — nosinė įduba, 4 — poorbitinė (poakinė) anga,
5 — viršutinė priešorbitinė ketera, 6 — apatinė
priešorbitinė ketera, 7 — viršorbitinis kalnelis, 8 —
kaktinė linija, arba ketera, 9 — skruostikaulio kaktinė
išauga, 10 — viršugalvio linija, arba ketera,
11 — smilkinio ketera, 12 — pakaušio ketera, 13—
pakaušio gumburas, 14 — tarpkandinė išpjova, 15—
ašarinė anga, 16 — vainikinė atauga, 17 — kampinė
atauga, 18 — apatinio žandikaulio kūnas, 19 —
smakrinė anga; dantys: 1 — kandžiai, C — iltys,
Pm — mažieji prieškrūminiai, Pp — didieji prieškrūminiai,
M — krūminiai
27 pav. Šikšnosparnio pieniniai dantys: i — kandžiai,
c — iltys, p — prieškrūminiai
b
28 pav. Šikšnosparnio (vandeninio pelėausio) apatiniai
(a) ir viršutiniai (b) dantys: 1 — kandžiai, C —
iltys, Pm — mažieji prieškrūminiai, Pp — didieji
prieškrūminiai, M — krūminiai dantys; I— VI —
pirmoji-šeštoji komisūros; 1 — protokonas, 2 — parakonas,
3 — metakonas, 4 — parastilis, 5 — mezostilis,
6 — metastilis, 7 — protokonulis, 8 — talonas,
arba metakonulis, 9 — centrinė duobė, 10 — apvadėlis,
11 — trigonidas, 12 — talonidas, 13 — parakonidas,
14 — protokonidas, 15 — metakonidas,
16 — hipokonidas, 17 — endokonidas, 18 — hi po
konulidas
naktiniais vabzdžiais. Erdvėje orientuojasi
ir grobį tamsoje aptinka garsinės lokacijos
pagalba. Šikšnosparnių ausys geba
priimti labai aukšto dažnumo (iki 120 —
150 tūkst. hercų) ultragarsą, sklindantį
nuo aplinkos objektų. (Žmogaus ausis pritaikyta
priimti garsus iki 16 — 20 tūkst.
hercų — virpesių per sekundę.) Be to,
patys skleidžia 30 — 70 tūkst. hercų ultragarsus,
kurie, atsimušę į kliūtį ar skrendantį
vabzdį, aidu grįžta į šikšnosparnio
ausį. Pagal tai šikšnosparnis nustato atstumą
iki objekto, jo didumą ir formą. Taigi
tobula klausa kompensuoja silpnesnį regėjimą.
Be to, visame šikšnosparnio kūno
paviršiuje, ypač ant sparnų ir ausų, yra
daug smulkių jutimo organų, kuriais jis
junta silpniausias oro sroves.
Lietuvoje paplitusių šikšnosparnių patelių
gimda dviragė, kaip ir vabzdžiaėdžių
bei graužikų. Ant krūtinės paprastai
yra 1 pora, kartais — 2 poros spenelių.
Patinai turi kabantį kopuliacijos organą
(penis), kurio distaliniame gale yra kauliukas
(os penis, arba baculum) (29 pav.).
Tropikuose gyvenantys šikšnosparniai
veisiasi 2 kartus per metus, o vidutinio
klimato zonoje — vieną kartą. Čia patinų
ir patelių lytinių produktų brendimo laikas
nesutampa. Patinai produkuoja spermą
anksti pavasarį, vasaros pabaigoje ir
rudenį, o patelės subrandina kiaušialąstes
tik pavasarį. Kai kurios patelės pavasarį
ir poruojasi, bet dauguma susiporuoja
rudenį. Tada sperma išbūna gimdoje gyvybinga
iki pavasario, kol subręsta ir ovuliuoja
kiaušialąstė.
Veda 1—2 jauniklius. Tik gimęs jauniklis
nuropoja ant motinos krūtinės ir
pieniniais dantimis įsikimba į spenį. Pirmomis
dienomis patelė, skrisdama maitintis,
nešasi ant krūtinės ir savo mažylį.
Jauniklis auga sparčiai, po mėnesio didumu
beveik nesiskiria nuo suaugusiųjų.
Jauniklius (juv.), pusiau suaugusius (subad.)
ir suaugusius (ad.) lengvai galima
atskirti pagal delnakaulių ir pirštakaulių
epifizių sukaulėjimą (30 pav.).
Beveik visi mažieji šikšnosparniai yra
labai naudingi žvėreliai. Jie naikina žalingus
vabzdžius — mašalus, uodus, nakti-