Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Graužikai — Rodentia 120
Šeima. Peliniai — Muridae 121
117 pav. Naminės pelės kaukolė (padidinta 2,5 karto):
1 — viršugalvio kaulo priekinis kampas, 2 —
kandžio anga
fjHp ' ,r-*>T*J
118 pav. Naminė pelė
ЩШЯЛ
javų lauką, o dideliuose (50—150 ha) —
aptinkama daugiausia pasėlių pakraščiuose,
maždaug 50 m ruože.
Rugsėjo—spalio mėn. naminės pelės
grįžta į trobesius. Daugiausia jų būna
vienaaukščiuose mediniuose pastatuose
kaimo vietovėse ir miestų pakraščiuose.
Žiemoja gyvenamuose namuose, klėtyse,
tvartuose, javų kūgiuose, o palankiomis
sąlygomis — ir natūraliose stacijose.
Lizdus suka po grindimis, kartais
įsikuria knygų, drabužių spintose, susisuka
lizdą paltų, kostiumų kišenėse ir kt.
Lizdas su 4 peliukais aptiktas ant laikomos
tvarte nenukirptos avies nugaros
[60]. Natūraliuose biotopuose naminės
pelės kasa negilius ir nesudėtingus urvelius
arba pasinaudoja kitų smulkių graužikų
urveliais.
Veikli ištisus metus. Aktyviausia naktį.
Trobesiuose prisitaiko prie žmonių gyvenimo
ritmo: reaguoja ne tiek į šviesą, kiek
į žmonių keliamą triukšmą ir iš slėptuvės
išeina tik tada, kai ramu.
Trobesiuose naminė pelė minta daugiausia
žmogaus maisto produktais. Laukuose
pavasarį maitinasi sudygusiais javų
grūdais, pernykštėmis augalų sėklomis,
bet daugiausia (53%) — žaliosiomis
augalų dalimis. Vasarą skrandžiuose būna
daugiausia grūdų ir žolių sėklų, šiek tiek
vabzdžių, ypač vabalų, ir kirmėlių. Žaliosios
augalų dalys sudaro nedidelį procentą.
Rudenį taip pat daugiausia minta grūdais
ir sėklomis.
Šildomose patalpose, kai yra pakankamai
maisto, veisiasi ištisus metus. Nešildomose
— rudenį ir žiemą beveik visiškai
nesiveisia [60].
Gamtoje naminės pelės pradeda veistis
balandžio pabaigoje—gegužės pradžioje.
Balandžio pabaigoje visi patinėliai jau būna
lytiškai aktyvūs. Intensyviausiai veisiasi
birželio—rugpjūčio mėn. Šiuo laikotarpiu
lytiškai aktyvūs patinėliai sudaro
68—90%, o vaikingos ir žindenės patelės—
45—90%. Per veisimosi sezoną
patelės atveda 1—3 vadas po 2—13 peliukų.
Gyvenančių grūdinių kultūrų
laukuose patelių vislumas didesnis. Jų vadų
jauniklių skaičiaus vidurkis 8,6—8,8
(kultūrinėse ganyklose — 6,0—6,5). Didžiausios
antros (vasarinės) vados (vidurkis—
10,4 jauniklio).
Trobesiuose naminės pelės per metus
gali atvesti iki 10 vadų, kuriose būna 5—
13 (vidurkis 7,2) jauniklių [60]. Natūraliuose
biotopuose veisiasi, matyt, iki spalio
mėn., nes tuo laiku dar pasitaiko pavienių
lytiškai aktyvių patinėlių ir nėščių
patelių.
Naminės pelės nėštumo trukmė —
20—21 diena. Jaunikliai gimsta akli ir
pliki. Plaukais apauga po savaitės, o po
12—14 dienų praregi ir pradeda gyventi
savarankiškai. Lytiškai subręsta po
1,5—2 mėnesių, kai sveria 10—11 g.
Natūraliomis sąlygomis gyvena iki 1,5
metų, nelaisvėje — iki 4—6 metų.
Priešų daug. Tai praktiškai visi plėšrieji
žinduoliai ir paukščiai, pelėdos. Konkurentai
— kiti peliniai graužikai.
Naminės pelės gali būti tuliaremijos ir
leptospirozės platintojos. Jas parazituoja
kirmėlės (aptikta 10 rūšių), iš jų kaspinuočiai
Hymenolepis diminuta, Rodentolepis
straminea ir Hydatigera taeniaeformis
bei apvaliosios kirmėlės Syphacia
obvelata ir Trichinella spiralis yra pavojingos
ir žmonėms. Kitos rūšys-— specifiniai
pelinių graužikų parazitai [168],
(J. K.).
Parazitinių pirmuonių diagnozuotos 3
kokcidijų rūšys, iš jų dažniausiai aptinkama
Eimeria falciformis [128].
Naminė pelė sunaikina ir apteršta maisto
produktus, apgraužta knygas, drabužius,
baldus, išgraužta skyles grindyse.
Padaro žalos žemės ūkio kultūroms, sandėliuojamiems
produktams.
Dirvinė pelė
Apodemus agrarius Palias, 1771
Полевая мышь (rus.)
Striped mouse (angį.)
Dirvinė pelė didesnė už naminę. Jos snukutis
bukokas. Ausys mažesnės, palenktos
į priekį nesiekia akių. Uodega sudaro
apie 70 % kūno ilgio, padengta trumpais
retais plaukais ir žiedais išsidėsčiusiais
žvynais.
Kailiukas švelnus, blizgantis. Nuo kitų
Apodemus genties pelių skiriasi gelsva
kailiuko spalva. Be to, išilgai nugaros eina
2 mm pločio tamsiai rudas ar beveik juodas
ruoželis. Šonai šviesesni už nugarą.
Kūno apačia pilkšva. Ryški riba tarp tamsaus
kūno viršaus ir šviesios apačios. Letenos
apžėlusios gelsvais ar gelsvai pilkais
trumpais plaukais. Vakariniuose Lietuvos
rajonuose (Kuršių marių pakrantėse)
dirvinės pelės tamsesnės [60].
Kūno masė ir matmenys: patinų (n —
82) Q 27 (18,8—37,1) g, L 96,4 (86,3—
114) mm, C 71,5 (59—81) mm, P 17,8
(14,4—19,2) mm, A 12,1 (10—14,2) mm;
patelių (n — 42) Q 29,1 (18,5—
39) g, L 97,6 (86,4—107,2) mm, C
72,4 (61 — 87) mm, P 17,9 (16,8—
19,3) mm, A 12,2 (10,5—14,9) mm.
Kaukolė gana stambi, šiek tiek suplota
(119 pav.). Užorbitinės sąsmaukos šonuose
yra ryškūs voleliai, kurie gali siekti
viršugalvio kaulus. Kandžių angos plačios
ir trumpos, vos siekia pirmuosius krūmi-