Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Plėšrieji — Carnivora 178
pavyzdžiui, daugelyje Pietų Lietuvos rajonų,
ši liga beveik nepasireiškė. Antroji
niežų banga lapių gausumą paveikė ne
taip smarkiai kaip pirmoji. Dabar niežuotų
lapių sumedžiojama rečiau.
Niežų sukėlėjas — odos niežų erkė
Acarus siro var. vulpis. Ši erkių rūšis
gali parazituoti ir kitų žinduolių odoje.
Žmonės gali apsikrėsti lupdami niežuotos
lapės kailį.
Iš ektoparazitų dar aptiktos dvi iksodinių
erkių rūšys (Ixodes ricinas ir /. crenulatus),
blusų ir vilnagraužių.
Nemažai lapių (23%) būna apsikrėtę
parazitiniais pirmuonimis. Diagnozuotos
7 kokcidijų rūšys, iš jų genties Eimeria —
4 ir genties Isospora — 3 rūšys. Be to, rastos
kiškių kokcidijų Eimeria semisculpta
ir E. leporis tranzitinės oocistos [121],
Lapės išsiskiria iš visų Lietuvos plėšriųjų
žinduolių helmintofaunos įvairumu.
Vidaus organuose rasta 21 helmintų rūšis:
siurbikių — 2, kaspinuočių — 10 ir apvaliųjų
kirmėlių — 9 rūšys. Dauguma lapių
(76%) apsikrėtę siurbikėmis Alaria alata.
Iš kaspinuočių dažniau aptinkami Taenia
hydatigena (apsikrėtusių apie 10%) ir
T. pisiformis (8%). Iš apvaliųjų kirmėlių
dažniausios šios rūšys: žarnyne —
Uncinaria stenocephala (49%), Toxocara
canis (38%) ir Ancylostoma caninum
(27%), šlapimo pūslėje — Capillaria
plica (58%), trachėjoje ir bronchuose —
Crenosoma vulpis (30%) ir Tominx
aerophilus (29%). Palyginti dažnai, nors
rečiau negu vilkai, lapės serga trichinelioze
(13%) [169].
Lapė vertingas medžiojamasis kailinis
žvėris. Pagal sumedžiojamų kailinių žvėrių
skaičių ji respublikoje užima pirmą
vietą. Šeštajame dešimtmetyje kasmet kailių
paruošų organizacijoms būdavo pristatoma
po 4—5 tūkstančius lapių kailių,
septintajame — po 1,5—2 tūkstančius,
aštuntajame — po 1 tūkstantį, bet praktiškai
jų sumedžiojama daugiau.
Lapė sunaikina nemažai pelinių graužikų,
žalingų vabzdžių bei jų lervų. Padaro
ir žalos — gaudo žemėje perinčius paukščius,
kiškius, stirniukus, platina pasiutligę,
trichineliozę ir kitas ligas.
Usūrinis šuo
Nyctereutes procyonoides Gray, 1834
Енотовидная собака (rus.)
Racoon dog (angį.)
Liet. sin. jenotinis šuo, jenotaš, mangutas
Vidutinio didumo žvėrelis, kojos trumpos,
galva maža. Ausys beveik paslėptos plaukuose.
Ant skruostų ilgi plaukai sudaro
žandenas. Uodega papurusi. Kailis tankus,
plaukai ilgi ir minkšti. Vilnaplaukiai pilkai
rusvi. Juos lyg vualis dengia ilgų akuotplaukių
juodos viršūnės, todėl kailis rusvai
juosvas. Tamsesnės juostos išilgai nugaros
ir skersai pečius sudaro neryškų kryžiaus
formos piešinį. Šonai ir pilvas truputį šviesesni
už nugarą. Kojos beveik juodos.
Nuo akių į ausų pusę tęsiasi šviesių plaukų
ruožai.
Šeriasi kartą per metus. Šis procesas
trunka nuo balandžio mėn. iki rudens.
Pirmiausia slenka vilnaplaukiai, o birželį
kūnas lieka padengtas tik akuotplaukiais.
Netrukus senus akuotplaukius pakeičia
nauji. Tada pradeda augti vilnaplaukiai.
Vėliau plaukai ilgėja ir tankėja. Kailis
visiškai susiformuoja lapkričio gale. Geriausias
kailis būna gruodžio—sausio
mėn. Vėliau, ypač jei žvėrys daug laiko
praleidžia miegodami urvuose, jis nublunka
ir pašiurkštėja.
Jauniklių kailiukas beveik juodas. Po
10—14 dienų ant šlaunų, menčių, skruostų
ir aplink akis pradeda augti akuotplaukiai.
Kailiuko spalva pamažu šviesėja,
o akuotplaukių daugėja. 1,5—2 mėnesių
žvėreliams formuojasi žandenos. 4—5
mėn. amžiaus jauniklių kailis jau panašus
į suaugusių, tik kiek pilkšvesnis, o tamsios
juostos ant nugaros neryškios.
Kūno matmenys: patinų (n — 65) L
61,9 (53—76) cm, C 21,9 (18—27) cm,
P 11,6 (9—14) cm, A 5,3 (4—6,5) cm;
patelių (n — 29) L 59,3 (50—69) cm,
C 21,2 (18—25) cm, P 11,4 (9,2—14)
cm, A 5 (4—6) cm.
Kūno masė priklauso nuo metų laiko.
Per vasarą usūriniai šunys kaupia riebalų
atsargas, todėl rudenį masė būna didžiausia:
patinų 7,8 (4,9—12) kg, patelių
7,7 (4,6—10,3) kg. Dauguma žvėrelių
sveria apie 8 kg. Šiuo metų laiku usūriniai
šunys gana riebūs, jų vidaus organai aptekę
taukais, o poodinis riebalų sluoksnis
būna 1,5—2 cm storio. Riebalai sudaro
apie 20—25 % bendros kūno masės.
Per žiemą, ypač jei būna daug sniego ir
ilgai šąla, usūriniai šunys gerokai suliesėja
— kovo ar balandžio mėn. masė: patin
ų — 5,0 (3,3—6,1) kg, patelių — 4,2
(2,8-6,2) kg.
Kaukolė neilga, bet masyvi (180 pav.).
Didumu panaši į lapės, bet skiriasi forma,
ypač žiūrint iš profilio. Apatinio žandikaulio
apatinis kraštas prieš kampinę ataugą
beveik stačiu kampu išlinkęs aukštyn
(yra gili išpjova). Dantų formulė: I|- CL
Pi Mi— 42. Kartais paskutinio apatinio
krūminio danties nebūna. Dantys, lyginant
su lapės, mažesni. Viršutinės iltys
storos, bet trumpos. Kai žandai sučiaupti,
jų viršūnės vos siekia apatinio žandikaulio
viršutinį kraštą. Galūdiniai dantys menkiau
išsivystę.
Kaukolės matmenys: patinų (n — 25)
KBi 123,2 (116—126,2) mm, VDi 49,6
(47,1—54,4) mm, SDi 51,5 (49—
54.6) mm, Sp 70,9 (66,2—76,3) mm, TOp
23,9 (20,7—27) mm, UOp 20,4 (17—
28) mm; patelių (n — 20) KBi 122,5
(118,2—130,8) mm, VDi 47,9 (40—
52,4) mm, SDi 51,2 (50—54) mm, Sp
69,4 (66—76,3) mm, TOp 23,6 (21,5—
27.7) mm, UOp 20,7 (18,5—22)mm.
180 pav. Usūrinio šuns kaukolė (sumažinta 2,3 karto):
1 — kampinė atauga, 2 — apatinio žandikaulio
įlinkis
12*