25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 66

Seima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 67

55 pav. Natererio pelėausis

56 pav. Lubų plyšyje žiemojantys Natererio pelėausiai

57 pav. Natererio pelėausis (kairėje) žiemoja su

vandeniniu pelėausiu

(44,8—50,4) mm, C 44,1 (37,5—47,4)

mm, P 9,7 (9,4—10) mm, A 18,3 (17,3—

20,2) mm, Tr 10,7 (10,2—11,2) mm,

LtA 282 (271—294) mm, Art (n — 21)

41,4 (39,5—44,5) mm, Cr 17,3 (15,4—

18,6) mm.

Kaukolės (54 pav.) nosinė įduba kaktoje

vos matyti, į priekį pagilėja, o prieš

nosinę išpjovą baigiasi siaura plokščia

vagele. Apatinė priešorbitinė ketera labai

žema. Viršorbitinis kauburėlis žemas ir

trumpas, nors dėl būdingų įdubų prieš jį

gerai matomas. Nosinė išpjova siekia ilčių

užpakalinius kraštus, o tarpkandinė —

trumpesnė. Ant skruostikaulių yra nedidelės

kaktinės išaugos. Viršugalvio keteros

nėra, jos vietoj aiški linija. Pakaušio keteros

vietoj taip pat siūlės pavidalo linija.

Apatinio žandikaulio vainikinės ataugos

viršūnė apvali.

Dantų formulė kaip kūdrinio pelėausio.

Viršutiniai kandžiai panašūs į vandeninio

ir Branto pelėausių kandžius, tik jų kakleliai

ilgesni, o karūnėlės ne taip susispaudusios

(žr. 45 pav., 4). Pm* mažesnis už

P m2 ir labiau išstumtas iš dantų eilės

į vidų. Pp4 protokonas nedidelis, nustumtas

už parakono priekinio krašto. Krūminiai

dantys be protokonulių, o M3 — ir

be talono (žr. 46 pav., 4).

Apatiniai kandžiai kaip kitų Myotis

genties rūšių. Dantis Pmj beveik taisyklingai

kūgiškas ir lyg išsikišęs virš gretimų

dantų. Krūminiai dantys myotidontinio

tipo.

Kaukolės matmenys: patinų (n — 14)

KBi 14,9 (14,1 — 15,6) mm, TOp 3,8

(3,7—4,1) mm, Sp 10,1 (9,8—10,4) mm,

DKp 8,1 (7,8—8,4) mm, DKa 7,5 (7,3—

7.9) mm, VDEi 6,1 (5,8—6,2) mm, AŽi

11,2 (10,6—11,8) mm, ŽŠa 3,3 (3,1 —

3,5) mm, ADEi 6,4 (6,1—6,7) mm;

patelių (n — 5) KBi 14,6 (14,2—15,2)

mm, TOp 3,9 (3,7—4) mm, Sp 10,2

(9,7—10,5) mm, DKp 8,1 (8—8,4) mm,

VDEi 6,1 (6—6,4) mm, AŽi 11,3 (10,9—

11.9) mm, ŽŠa 3,3 (3,3—3,4) mm, ADEi

6,5 (6,3—6,9) mm.

Baculum (žr. 47 pav., 12—15) nedidelis:

ilgis — 0,8 (0,73—0,85) mm, plotis —

0,47 (0,41—0,49) mm, storis ties nugariniu

kumšteliu — 0,35 (0,31—0,42) mm.

Šaknies išpjova negili, todėl kojytės trumpos.

Pilvinė vagelė tęsiasi iki viršūnės vidurio.

Paplitimas. Natererio pelėausis paplitęs

Europoje, nedidelėje Šiaurės Afrikos dalyje

bei Azijoje vidutinio ir šiltojo klimato

juostose. Europos šiaurėje arealas siekia

58—60° š. p. Vakarų Sibire šiaurinė area­

lo riba praeina ties 46—47° š. p., o Altajaus

ir Sajanų priekalnėse, Amūro aukštupyje,

Mandžiūrijoje — ties 53—55° š. p.

Pietinė arealo riba siekia Kinijos, Afganistano,

Irano, Irako ir Saudo Arabijos

šiaurines sritis.

Lietuvoje Natererio pelėausių kol kas

aptikta tik žiemojančių Kauno fortuose,

Vytėnuose, Veliuonoje ir Varniuose.

Biologija. Kaip ir kiti Myotis genties

šikšnosparniai, labiausiai mėgsta gyventi

miškuose netoli vandens telkinių. Dieną

įsikuria senų medžių drevėse, plyšiuose

po atsiknojusia žieve, paukščių inkiluose

[189, 193]. Veisimosi periodu patelės

paprastai apsigyvena didelėse drevėse,

medinių pastatų sienų ertmėse ir plyšiuose,

po stogu arba tiesiog palėpėse [12].

Žiemoja tik erdviose požeminėse slėptuvėse,

kur santykinis oro drėgnumas 85—

100%, temperatūra 1 —10 °C. Maitintis

skrenda nusileidus saulei po valandos,

į žiemavietes renkasi gruodžio pradžioje.

Žiemoja apie 4 mėnesius pavieniui arba

grupėmis. Kai jų gausu, mėgsta susiburti

į vienarūšes, kartais gana dideles grupes —

po 20—25 žvėrelius. Neretai aptinkamos

ir mišrios grupės su vandeniniu ir Branto

pelėausiais bei plačiaausiu. Balandžio viduryje

žiemavietėse šių šikšnosparnių nebebūna.

Per pavasarines migracijas Natererio

pelėausiai dažniausiai aptinkami nedidelėmis,

5—10 žvėrelių, grupėmis, rečiau —

pavieniui. Veisimosi periodu patelės susiburia

į kolonijas iki 60—80 individų.

Maitinasi virš vandens telkinių arba

miško aikštelėse, virš kelių. Virš vandens

skraido 1—2 m aukštyje, kitur — aukščiau.

Polėkis lėtas, lygus, be staigių posūkių.

Maisto sudėtis panaši į vandeninio

pelėausio, bet Natererio pelėausis dar gaudo

straubliukus ir pelėdgalvius [189].

Šis šikšnosparnis geba gaudyti vabzdžius

nuo medžių šakų ir lapų [82].

Poruojasi rudeninių klajonių periodu

ir žiemavietėse. Jauniklius veda nuo birželio

antros pusės iki liepos pradžios [ 12,

82].

Maksimali žinoma gyvenimo trukmė —

16 metų.

Rudasis ausylis

Plecotus auritus L., 1758

Бурый ушан (rus.)

Long-eared bat (angį.)

Liet. sin. ausytasis šikšnosparnis

Tai vidutinio arba šiek tiek mažesnio už

vidutinį didumo šikšnosparnis (23 pav.).

Sparnas trumpas, platus ir bukas (jo ilgis

tik 1,8 karto didesnis už plotį). Sparninės

plėvės laisvasis kraštas prisitvirtinęs prie

I piršto pamato. Uodega ilga, vidutiniškai

1,15 karto ilgesnė už kūną. Epiblemos

nėra. Netoli pentino galo yra aiškus užpentininis

žvynelis. Uodegos galiukas (2 paskutiniai

slanksteliai) išsikišęs iš uodeginės

plėvės (žr. 40 pav., 5).

Ausys labai ilgos, beveik tokio pat ilgio

kaip kūnas (žr. 41 pav., 5). Abiejų ausų

viršutines skiautes jungia aukšta kaktinė

raukšlė, kuri apaugusi plaukais, todėl

lengviau apčiuopiama nei pastebima (32

pav., b). Kramslio (42 pav., 7) skiauterės

viršūnė nusmailėjusi, spenys lašo formos.

Kailiukas ant nugaros šviesiai gelsvai

rusvas arba pilkšvas su rudu atspalviu.

Šviesios plaukų viršūnės kontrastuoja su

blyškiai juoda apačia. Lietuvoje vyrauja

pilkšvi ausyliai, kailiuko spalva panašūs

1 Pilkąjį ausylį.

Pilvas, lyginant su nugara, daug šviesesnis.

Jo spalva įvairi: nuo murzinai gelsvai

pilkšvos iki rusvai pilkos. Jauniklių kailiuko

spalvos grynesnės: apatinė pusė

pilkšvai balta, viršutinė — gražiai pilka.

Sparnų plėvės šviesios, juosvai rusvos.

Panaši ir ausų spalva.

Kūno masė ir matmenys: patinų (n —

30) Q 7,5 (6,3—9,2) g, L 46,8 (39,6—

51,9) mm, C 46,7 (42,2—51,7) mm,

P 9,4 (8,1 — 10,5) mm, A 35,2 (32,9—

40.2) mm, Tr 16,2 (15,1 —18) mm, Art

38,9 (37,7—41) mm, Cr 18,8 (16,8—

20.2) mm, LtA 261 (250—273) mm;

patelių (n — 18) Q 8,2 (6,7—10,9) g,

L 48,1 (34,5—53,5) mm, C 48,7 (42—

55,4) mm, P 9,7 (8,1 —11,6) mm, A

35,1 (32—44,2) mm, Tr 16,4 (14—18,1)

mm, Art 39,5 (35,5—41,5) mm, Cr 19,2

(17,5—20,4) mm, LtA 268 (240—281)

mm.

5*

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!