Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 66
Seima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 67
55 pav. Natererio pelėausis
56 pav. Lubų plyšyje žiemojantys Natererio pelėausiai
57 pav. Natererio pelėausis (kairėje) žiemoja su
vandeniniu pelėausiu
(44,8—50,4) mm, C 44,1 (37,5—47,4)
mm, P 9,7 (9,4—10) mm, A 18,3 (17,3—
20,2) mm, Tr 10,7 (10,2—11,2) mm,
LtA 282 (271—294) mm, Art (n — 21)
41,4 (39,5—44,5) mm, Cr 17,3 (15,4—
18,6) mm.
Kaukolės (54 pav.) nosinė įduba kaktoje
vos matyti, į priekį pagilėja, o prieš
nosinę išpjovą baigiasi siaura plokščia
vagele. Apatinė priešorbitinė ketera labai
žema. Viršorbitinis kauburėlis žemas ir
trumpas, nors dėl būdingų įdubų prieš jį
gerai matomas. Nosinė išpjova siekia ilčių
užpakalinius kraštus, o tarpkandinė —
trumpesnė. Ant skruostikaulių yra nedidelės
kaktinės išaugos. Viršugalvio keteros
nėra, jos vietoj aiški linija. Pakaušio keteros
vietoj taip pat siūlės pavidalo linija.
Apatinio žandikaulio vainikinės ataugos
viršūnė apvali.
Dantų formulė kaip kūdrinio pelėausio.
Viršutiniai kandžiai panašūs į vandeninio
ir Branto pelėausių kandžius, tik jų kakleliai
ilgesni, o karūnėlės ne taip susispaudusios
(žr. 45 pav., 4). Pm* mažesnis už
P m2 ir labiau išstumtas iš dantų eilės
į vidų. Pp4 protokonas nedidelis, nustumtas
už parakono priekinio krašto. Krūminiai
dantys be protokonulių, o M3 — ir
be talono (žr. 46 pav., 4).
Apatiniai kandžiai kaip kitų Myotis
genties rūšių. Dantis Pmj beveik taisyklingai
kūgiškas ir lyg išsikišęs virš gretimų
dantų. Krūminiai dantys myotidontinio
tipo.
Kaukolės matmenys: patinų (n — 14)
KBi 14,9 (14,1 — 15,6) mm, TOp 3,8
(3,7—4,1) mm, Sp 10,1 (9,8—10,4) mm,
DKp 8,1 (7,8—8,4) mm, DKa 7,5 (7,3—
7.9) mm, VDEi 6,1 (5,8—6,2) mm, AŽi
11,2 (10,6—11,8) mm, ŽŠa 3,3 (3,1 —
3,5) mm, ADEi 6,4 (6,1—6,7) mm;
patelių (n — 5) KBi 14,6 (14,2—15,2)
mm, TOp 3,9 (3,7—4) mm, Sp 10,2
(9,7—10,5) mm, DKp 8,1 (8—8,4) mm,
VDEi 6,1 (6—6,4) mm, AŽi 11,3 (10,9—
11.9) mm, ŽŠa 3,3 (3,3—3,4) mm, ADEi
6,5 (6,3—6,9) mm.
Baculum (žr. 47 pav., 12—15) nedidelis:
ilgis — 0,8 (0,73—0,85) mm, plotis —
0,47 (0,41—0,49) mm, storis ties nugariniu
kumšteliu — 0,35 (0,31—0,42) mm.
Šaknies išpjova negili, todėl kojytės trumpos.
Pilvinė vagelė tęsiasi iki viršūnės vidurio.
Paplitimas. Natererio pelėausis paplitęs
Europoje, nedidelėje Šiaurės Afrikos dalyje
bei Azijoje vidutinio ir šiltojo klimato
juostose. Europos šiaurėje arealas siekia
58—60° š. p. Vakarų Sibire šiaurinė area
lo riba praeina ties 46—47° š. p., o Altajaus
ir Sajanų priekalnėse, Amūro aukštupyje,
Mandžiūrijoje — ties 53—55° š. p.
Pietinė arealo riba siekia Kinijos, Afganistano,
Irano, Irako ir Saudo Arabijos
šiaurines sritis.
Lietuvoje Natererio pelėausių kol kas
aptikta tik žiemojančių Kauno fortuose,
Vytėnuose, Veliuonoje ir Varniuose.
Biologija. Kaip ir kiti Myotis genties
šikšnosparniai, labiausiai mėgsta gyventi
miškuose netoli vandens telkinių. Dieną
įsikuria senų medžių drevėse, plyšiuose
po atsiknojusia žieve, paukščių inkiluose
[189, 193]. Veisimosi periodu patelės
paprastai apsigyvena didelėse drevėse,
medinių pastatų sienų ertmėse ir plyšiuose,
po stogu arba tiesiog palėpėse [12].
Žiemoja tik erdviose požeminėse slėptuvėse,
kur santykinis oro drėgnumas 85—
100%, temperatūra 1 —10 °C. Maitintis
skrenda nusileidus saulei po valandos,
į žiemavietes renkasi gruodžio pradžioje.
Žiemoja apie 4 mėnesius pavieniui arba
grupėmis. Kai jų gausu, mėgsta susiburti
į vienarūšes, kartais gana dideles grupes —
po 20—25 žvėrelius. Neretai aptinkamos
ir mišrios grupės su vandeniniu ir Branto
pelėausiais bei plačiaausiu. Balandžio viduryje
žiemavietėse šių šikšnosparnių nebebūna.
Per pavasarines migracijas Natererio
pelėausiai dažniausiai aptinkami nedidelėmis,
5—10 žvėrelių, grupėmis, rečiau —
pavieniui. Veisimosi periodu patelės susiburia
į kolonijas iki 60—80 individų.
Maitinasi virš vandens telkinių arba
miško aikštelėse, virš kelių. Virš vandens
skraido 1—2 m aukštyje, kitur — aukščiau.
Polėkis lėtas, lygus, be staigių posūkių.
Maisto sudėtis panaši į vandeninio
pelėausio, bet Natererio pelėausis dar gaudo
straubliukus ir pelėdgalvius [189].
Šis šikšnosparnis geba gaudyti vabzdžius
nuo medžių šakų ir lapų [82].
Poruojasi rudeninių klajonių periodu
ir žiemavietėse. Jauniklius veda nuo birželio
antros pusės iki liepos pradžios [ 12,
82].
Maksimali žinoma gyvenimo trukmė —
16 metų.
Rudasis ausylis
Plecotus auritus L., 1758
Бурый ушан (rus.)
Long-eared bat (angį.)
Liet. sin. ausytasis šikšnosparnis
Tai vidutinio arba šiek tiek mažesnio už
vidutinį didumo šikšnosparnis (23 pav.).
Sparnas trumpas, platus ir bukas (jo ilgis
tik 1,8 karto didesnis už plotį). Sparninės
plėvės laisvasis kraštas prisitvirtinęs prie
I piršto pamato. Uodega ilga, vidutiniškai
1,15 karto ilgesnė už kūną. Epiblemos
nėra. Netoli pentino galo yra aiškus užpentininis
žvynelis. Uodegos galiukas (2 paskutiniai
slanksteliai) išsikišęs iš uodeginės
plėvės (žr. 40 pav., 5).
Ausys labai ilgos, beveik tokio pat ilgio
kaip kūnas (žr. 41 pav., 5). Abiejų ausų
viršutines skiautes jungia aukšta kaktinė
raukšlė, kuri apaugusi plaukais, todėl
lengviau apčiuopiama nei pastebima (32
pav., b). Kramslio (42 pav., 7) skiauterės
viršūnė nusmailėjusi, spenys lašo formos.
Kailiukas ant nugaros šviesiai gelsvai
rusvas arba pilkšvas su rudu atspalviu.
Šviesios plaukų viršūnės kontrastuoja su
blyškiai juoda apačia. Lietuvoje vyrauja
pilkšvi ausyliai, kailiuko spalva panašūs
1 Pilkąjį ausylį.
Pilvas, lyginant su nugara, daug šviesesnis.
Jo spalva įvairi: nuo murzinai gelsvai
pilkšvos iki rusvai pilkos. Jauniklių kailiuko
spalvos grynesnės: apatinė pusė
pilkšvai balta, viršutinė — gražiai pilka.
Sparnų plėvės šviesios, juosvai rusvos.
Panaši ir ausų spalva.
Kūno masė ir matmenys: patinų (n —
30) Q 7,5 (6,3—9,2) g, L 46,8 (39,6—
51,9) mm, C 46,7 (42,2—51,7) mm,
P 9,4 (8,1 — 10,5) mm, A 35,2 (32,9—
40.2) mm, Tr 16,2 (15,1 —18) mm, Art
38,9 (37,7—41) mm, Cr 18,8 (16,8—
20.2) mm, LtA 261 (250—273) mm;
patelių (n — 18) Q 8,2 (6,7—10,9) g,
L 48,1 (34,5—53,5) mm, C 48,7 (42—
55,4) mm, P 9,7 (8,1 —11,6) mm, A
35,1 (32—44,2) mm, Tr 16,4 (14—18,1)
mm, Art 39,5 (35,5—41,5) mm, Cr 19,2
(17,5—20,4) mm, LtA 268 (240—281)
mm.
5*