25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 88

Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 89

77 pav. Siaurinis šikšnys

užpakalyje yra aiški duobutė, todėl apvadėlis

sudaro lyg ir antrą, daug mažesnę

viršūnę. Ilties užpakalinė briauna orientuota

į vidų nuo Pp4 parakono. Dantis

Pp4 su nedideliu protokonu. Tarp šio danties

apvadėlio ir M1 yra aiškus tarpas.

M1“3 dantys be protokonulių ir talonų.

M3 danties III ir I komisūros beveik vienodo

ilgio. M1 ir M2 VI komisūra išnyksta

prieš metakoną, todėl jų centrinės duobės

su vartinėmis vagelėmis (žr. 45 pav., 11\

46 pav., 12).

Apatiniai kandžiai visi panašūs, nesusiglaudę,

tik Із liečiasi su ilties apvadėliu.

Danties Ртг apvadėlis liečiasi su Pp4 apvadėliu.

Pp.t apvadėlis išorinėje pusėje

ties šaknų tarpu neišlinkęs aukštyn. Apatiniai

krūminiai dantys myotidontiniai.

Kaukolės matmenys: KBi 14—16 mm,

TOp 3,9—4,6 mm, Sp 9,5—10,5 mm,

DKp 8,3—8,7 mm, DKa 6,4—7 mm,

VDEi 5,1—6 mm, AŽi 10,9—11,6 mm,

ADEi 5,5—6,3 mm (duomenys iš literatūros)

.

Baculum (žr. 47 pav., 24) vidutinio

didumo: vidutinis ilgis — 1,25 mm, plotis

— 0,63 mm, storis — 0,17 mm. Šaknies

išpjova plati ir gili, beveik iki kauliuko

vidurio. Kojytės siauros.

Paplitimas. Gyvena Eurazijoje vėsiojo

ir vidutinio klimato juostose. Iš visų Eurazijos

šikšnosparnių ši rūšis aptinkama toliausiai

į šiaurę, Kolos pusiasalyje — net

už poliarinio rato. Toliau į rytus iki pat

Kamčiatkos šiaurinė arealo riba beveik

sutampa su taigos šiaurine riba. Pietinė

riba nevisiškai aiški.

Lietuvoje pavieniai šiauriniai šikšniai

rudeninės migracijos periodu sugaunami

Ventės Rage. 1978 m. žiemojo Vytėnuose,

1981 m.— Biržuose (A. B.), 1925 m.

birželio 8 d. vienas sugautas Kaune, Fredoje

[41].

Biologija. Šiauriniai, kaip ir vėlyvieji,

šikšniai laikosi žmonių gyvenvietėse, bet

didesnių miestų vengia. Slepiasi (išskyrus

žiemą) stogų ertmėse, pastogėse, rečiau —

sienų plyšiuose, už karnizų, po palangėmis

ar iškabomis [189, 193]. Žiemoja giliuose

požemiuose, rūsiuose bei pusrūsiuose.

Atsparūs žemai temperatūrai. Latvijoje

ir Estijoje, kur šiaurinių šikšnių

gausu, žiemoja kartu su ausyliais rūsiuose,

net ir ten, kur oro temperatūra būna

žemiau 0 °C [146, 194].

Pavasarį ir rudenį šiaurinių šikšnių

aptinkama įvairiose šikšnosparnių grupėse.

Žiemoja pavieniui arba nedidelėmis

vienarūšėmis bei įvairiarūšėmis grupelėmis

[146]. I žiemavietes skrenda nuo

rugsėjo pabaigos iki lapkričio mėn. Gegužės

pradžioje jau aptinkami vasarinėse

slėptuvėse.

Maitintis išskrenda saulei nusileidus.

Kai oras palankus, dauguma po 1,5—2 vai.

grįžta į slėptuvę, vėliau beveik visą naktį

pavieniai žvėreliai tai išskrenda, tai parskrenda.

Medžioja miškų, sodų, parkų aikštelėse,

virš gatvių, kelių, vandens telkinių, netoli

pastatų. Skraido 2—5 m aukštyje ir, matyt,

niekada nepakyla virš medžių lajos.

Polėkis greitas, lengvas, su nedideliais 1—

2 m manevrais į šalis [188].

Maistas panašus kaip vėlyvojo šikšnio

[189].

Veisimosi periodu patelės sudaro atskiras

kolonijas po 10—20, kartais po 30—

40 individų [82, 214].

Poruojasi rudeninių kelionių metu arba

žiemojimo vietose. Dauguma patelių jauniklius

veda birželį, bet ką tik gimusių

jauniklių dar aptinkama ir liepos pradžioje

[189, 214]. Veda 2 jauniklius, kurie po

3—4 savaičių jau skraido. Dauguma patelių

lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais

[235]. Patinėlių subrendimo laikas

nežinomas. Maksimali žinoma gyvenimo

trukmė — 14,5 metų.

Dvispalvis plikšnys

Vespertilio murinus L., 1758

Двухцветный кожан (rus.)

Particolored bat (angį.)

Liet. sin. dvispalvis šikšnys

Vidutinio didumo (23 pav.) šikšnosparnis.

Sparnas ilgas, smailus ir gana siauras

(ilgis 2,2 karto didesnis už plotį). Sparninės

plėvės laisvasis kraštas prisitvirtinęs

prie pėdos pagalvės vidurio (žr. 40 pav.,

13). Uodega apie 0,8 karto trumpesnė

už kūną. Epiblema ilga ir plati, jos pertvara

pasislinkusi uodegos link. Užpentininis

žvynelis yra beveik uodeginės plėvės laisvojo

krašto viduryje. Uodegos galiukas

(1 —1,5 paskutinio slankstelio) prasikišęs

už uodeginės plėvės.

Ausies kaušelio (žr. 41 pav., 12) užpakalinis

kraštas prasideda žemiau apatinės

lūpos. Apatinė kaušelio skiautė labai didelė,

atsilenkusi į išorę, beveik plika. Užkramslis

stambus, bet jis yra giliai ausyje,

todėl sunkiai įžiūrimas. Kaušelio viršutinės

skiautės kraštas labai atsikišęs į priekį

ir prisitvirtinęs prie plaukuotosios raukšlės

vidurio. Kramslys (žr. 42 pav., 11)

panašus į nakvišų.

Patelės turi 2 poras spenelių.

Plaukai dvispalviai: pamatinė dalis juosvai

arba rusvai juosva, viršūnėlės baltos

ar pilkšvos. Juoda spalva, prasišviesdama

per šviesias viršūnėles, suteikia tik šiam

šikšnosparniui būdingą nugaros raibumą.

Kakta ir visas snukis juodos spalvos. Ausų

kaušelių išorinės pusės apačia pilkšvai

balsva, nes plaukai vienspalviai. Krūtinės

ir pilvo plaukų pamatinė dalis juoda, o

viršūnės baltos, todėl kailiukas atrodo

murzinai pilkas. Ant kaklo, pažastyse, ant

krūtinės, pilvo šonuose ir kirkšnyse plaukai

vienspalviai — balkšvi, pilki ar gelsvai

balti. Jaunų ir besišeriančių žvėrelių apatinė

kūno pusė murzinesnė, ypač kaklo

srityje, o nugara beveik neraiba. Skraidomųjų

plėvių viršutinė pusė juoda, apatinė

— šviesesnė. Ausys, snukutis ir „akiniai“

taip pat juodi.

Kūno masė ir matmenys: patinų (n —

15) Q 12,8 (8,6—14,7) g, patelių (n —

25) Q 13,7 (9,9—18,6) g, L patinų ir

patelių (n —14) 59 (51,5—64) mm, C 38,9

(32—42,5) mm, P 9,5 (9—10,6) mm,

A 15,8 (12—17,5) mm, Tr 5,9 (4—

8,2) mm, An (n — 54) 44 (38,5—

47.1) mm, Cr (n — 42) 16,6 (14,9—

18.2) mm, LtA (n — 13) 299 (273—

322) mm.

Iš profilio kaukolės viršus beveik lygus,

tik nedideli išlinkiai išryškina pakaušio

sritį ir kaktą (78 pav.). Nosinės įdubos

nėra. Jos vietoj yra gūbrys, kuris ypač

ryškus prieš nosinę išpjovą. Šio gūbrio

kraštai nusileidę į savotiškus įdubimus,

kurie yra veidinėje dalyje tarp nosinės

išpjovos ir viršutinių priešorbitinių keterų.

Trikampė nosinė išpjova gili — iki

ašarinių angų. Tarpkandinė išpjova trumpesnė,

baigiasi ties Pp4 karūnėlių viduriu.

Skruostikauliai su neaukštomis kaktinėmis

išaugomis. Vietoj viršugalvio keteros

yra aiški vagelė.

Dantų formulė: llCLPm_PpLMl =

32. Kandis I su 3 viršūnėmis, bet užpakalinės

(trumpiausios) gali ir nebūti. I2 aiš-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!