Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 88
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 89
77 pav. Siaurinis šikšnys
užpakalyje yra aiški duobutė, todėl apvadėlis
sudaro lyg ir antrą, daug mažesnę
viršūnę. Ilties užpakalinė briauna orientuota
į vidų nuo Pp4 parakono. Dantis
Pp4 su nedideliu protokonu. Tarp šio danties
apvadėlio ir M1 yra aiškus tarpas.
M1“3 dantys be protokonulių ir talonų.
M3 danties III ir I komisūros beveik vienodo
ilgio. M1 ir M2 VI komisūra išnyksta
prieš metakoną, todėl jų centrinės duobės
su vartinėmis vagelėmis (žr. 45 pav., 11\
46 pav., 12).
Apatiniai kandžiai visi panašūs, nesusiglaudę,
tik Із liečiasi su ilties apvadėliu.
Danties Ртг apvadėlis liečiasi su Pp4 apvadėliu.
Pp.t apvadėlis išorinėje pusėje
ties šaknų tarpu neišlinkęs aukštyn. Apatiniai
krūminiai dantys myotidontiniai.
Kaukolės matmenys: KBi 14—16 mm,
TOp 3,9—4,6 mm, Sp 9,5—10,5 mm,
DKp 8,3—8,7 mm, DKa 6,4—7 mm,
VDEi 5,1—6 mm, AŽi 10,9—11,6 mm,
ADEi 5,5—6,3 mm (duomenys iš literatūros)
.
Baculum (žr. 47 pav., 24) vidutinio
didumo: vidutinis ilgis — 1,25 mm, plotis
— 0,63 mm, storis — 0,17 mm. Šaknies
išpjova plati ir gili, beveik iki kauliuko
vidurio. Kojytės siauros.
Paplitimas. Gyvena Eurazijoje vėsiojo
ir vidutinio klimato juostose. Iš visų Eurazijos
šikšnosparnių ši rūšis aptinkama toliausiai
į šiaurę, Kolos pusiasalyje — net
už poliarinio rato. Toliau į rytus iki pat
Kamčiatkos šiaurinė arealo riba beveik
sutampa su taigos šiaurine riba. Pietinė
riba nevisiškai aiški.
Lietuvoje pavieniai šiauriniai šikšniai
rudeninės migracijos periodu sugaunami
Ventės Rage. 1978 m. žiemojo Vytėnuose,
1981 m.— Biržuose (A. B.), 1925 m.
birželio 8 d. vienas sugautas Kaune, Fredoje
[41].
Biologija. Šiauriniai, kaip ir vėlyvieji,
šikšniai laikosi žmonių gyvenvietėse, bet
didesnių miestų vengia. Slepiasi (išskyrus
žiemą) stogų ertmėse, pastogėse, rečiau —
sienų plyšiuose, už karnizų, po palangėmis
ar iškabomis [189, 193]. Žiemoja giliuose
požemiuose, rūsiuose bei pusrūsiuose.
Atsparūs žemai temperatūrai. Latvijoje
ir Estijoje, kur šiaurinių šikšnių
gausu, žiemoja kartu su ausyliais rūsiuose,
net ir ten, kur oro temperatūra būna
žemiau 0 °C [146, 194].
Pavasarį ir rudenį šiaurinių šikšnių
aptinkama įvairiose šikšnosparnių grupėse.
Žiemoja pavieniui arba nedidelėmis
vienarūšėmis bei įvairiarūšėmis grupelėmis
[146]. I žiemavietes skrenda nuo
rugsėjo pabaigos iki lapkričio mėn. Gegužės
pradžioje jau aptinkami vasarinėse
slėptuvėse.
Maitintis išskrenda saulei nusileidus.
Kai oras palankus, dauguma po 1,5—2 vai.
grįžta į slėptuvę, vėliau beveik visą naktį
pavieniai žvėreliai tai išskrenda, tai parskrenda.
Medžioja miškų, sodų, parkų aikštelėse,
virš gatvių, kelių, vandens telkinių, netoli
pastatų. Skraido 2—5 m aukštyje ir, matyt,
niekada nepakyla virš medžių lajos.
Polėkis greitas, lengvas, su nedideliais 1—
2 m manevrais į šalis [188].
Maistas panašus kaip vėlyvojo šikšnio
[189].
Veisimosi periodu patelės sudaro atskiras
kolonijas po 10—20, kartais po 30—
40 individų [82, 214].
Poruojasi rudeninių kelionių metu arba
žiemojimo vietose. Dauguma patelių jauniklius
veda birželį, bet ką tik gimusių
jauniklių dar aptinkama ir liepos pradžioje
[189, 214]. Veda 2 jauniklius, kurie po
3—4 savaičių jau skraido. Dauguma patelių
lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais
[235]. Patinėlių subrendimo laikas
nežinomas. Maksimali žinoma gyvenimo
trukmė — 14,5 metų.
Dvispalvis plikšnys
Vespertilio murinus L., 1758
Двухцветный кожан (rus.)
Particolored bat (angį.)
Liet. sin. dvispalvis šikšnys
Vidutinio didumo (23 pav.) šikšnosparnis.
Sparnas ilgas, smailus ir gana siauras
(ilgis 2,2 karto didesnis už plotį). Sparninės
plėvės laisvasis kraštas prisitvirtinęs
prie pėdos pagalvės vidurio (žr. 40 pav.,
13). Uodega apie 0,8 karto trumpesnė
už kūną. Epiblema ilga ir plati, jos pertvara
pasislinkusi uodegos link. Užpentininis
žvynelis yra beveik uodeginės plėvės laisvojo
krašto viduryje. Uodegos galiukas
(1 —1,5 paskutinio slankstelio) prasikišęs
už uodeginės plėvės.
Ausies kaušelio (žr. 41 pav., 12) užpakalinis
kraštas prasideda žemiau apatinės
lūpos. Apatinė kaušelio skiautė labai didelė,
atsilenkusi į išorę, beveik plika. Užkramslis
stambus, bet jis yra giliai ausyje,
todėl sunkiai įžiūrimas. Kaušelio viršutinės
skiautės kraštas labai atsikišęs į priekį
ir prisitvirtinęs prie plaukuotosios raukšlės
vidurio. Kramslys (žr. 42 pav., 11)
panašus į nakvišų.
Patelės turi 2 poras spenelių.
Plaukai dvispalviai: pamatinė dalis juosvai
arba rusvai juosva, viršūnėlės baltos
ar pilkšvos. Juoda spalva, prasišviesdama
per šviesias viršūnėles, suteikia tik šiam
šikšnosparniui būdingą nugaros raibumą.
Kakta ir visas snukis juodos spalvos. Ausų
kaušelių išorinės pusės apačia pilkšvai
balsva, nes plaukai vienspalviai. Krūtinės
ir pilvo plaukų pamatinė dalis juoda, o
viršūnės baltos, todėl kailiukas atrodo
murzinai pilkas. Ant kaklo, pažastyse, ant
krūtinės, pilvo šonuose ir kirkšnyse plaukai
vienspalviai — balkšvi, pilki ar gelsvai
balti. Jaunų ir besišeriančių žvėrelių apatinė
kūno pusė murzinesnė, ypač kaklo
srityje, o nugara beveik neraiba. Skraidomųjų
plėvių viršutinė pusė juoda, apatinė
— šviesesnė. Ausys, snukutis ir „akiniai“
taip pat juodi.
Kūno masė ir matmenys: patinų (n —
15) Q 12,8 (8,6—14,7) g, patelių (n —
25) Q 13,7 (9,9—18,6) g, L patinų ir
patelių (n —14) 59 (51,5—64) mm, C 38,9
(32—42,5) mm, P 9,5 (9—10,6) mm,
A 15,8 (12—17,5) mm, Tr 5,9 (4—
8,2) mm, An (n — 54) 44 (38,5—
47.1) mm, Cr (n — 42) 16,6 (14,9—
18.2) mm, LtA (n — 13) 299 (273—
322) mm.
Iš profilio kaukolės viršus beveik lygus,
tik nedideli išlinkiai išryškina pakaušio
sritį ir kaktą (78 pav.). Nosinės įdubos
nėra. Jos vietoj yra gūbrys, kuris ypač
ryškus prieš nosinę išpjovą. Šio gūbrio
kraštai nusileidę į savotiškus įdubimus,
kurie yra veidinėje dalyje tarp nosinės
išpjovos ir viršutinių priešorbitinių keterų.
Trikampė nosinė išpjova gili — iki
ašarinių angų. Tarpkandinė išpjova trumpesnė,
baigiasi ties Pp4 karūnėlių viduriu.
Skruostikauliai su neaukštomis kaktinėmis
išaugomis. Vietoj viršugalvio keteros
yra aiški vagelė.
Dantų formulė: llCLPm_PpLMl =
32. Kandis I su 3 viršūnėmis, bet užpakalinės
(trumpiausios) gali ir nebūti. I2 aiš-