Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Porakanopiai — Artiodactyla 268
dalis skersiniame pjūvyje trikampė, o galinė
— plokščia. Ragą sudaro kaktikaulio
išaugos, apmautos 2—3 kartus ilgesne
ragine makštimi. Ragų paviršiuje matyti
įvairaus pločio skersiniai voleliai ir vagelės,
skiriančios per metus priaugusius rago
segmentus. Ragai lanku išlinkę atgal ir
truputį pakrypę į šonus. Ragų galai gali
būti atsukti į priekį, išlinkę į šonus arba
į vidų. Ragų ilgis dažniausiai iki 85 cm, jų
pamato apimtis — iki 24 cm, masė — iki
4—6 kg. Patelių ragai trumpi (6— 12 cm),
o jų pamatinė dalis plokščia.
Paplitimas. Natūralus muflono arealas
apima tik Korsikos ir Sardinijos salas.
XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje
muflonai introdukuoti į Austriją, o
vėliau — ir į kitas šalis. 1894 m. jų atvežta
į Askaniją Novą (Ukrainą), o 1913—
1914 m.— į Krymą. Naujose vietose muflonai
sėkmingai aklimatizavosi ir dabar
gyvena daugelyje Europos šalių. Introdukuoti
į JAV Kalifornijos, Teksaso ir Havajų
valstijas, į Argentiną ir į Kergeleno
salą Indijos vandenyne. 1978 m. pasaulyje
buvo daugiau kaip 70 tūkstančių muflonų,
iš jų — 53 tūkstančiai Europoje. [104,
162].
[ Lietuvą 1976 m. iš Askanijos Novos
atvežti 24 muflonai (11 patinų ir 13 pa­
269 pav. Muflono kaukolė (sumažinta 4 kartus)
Šeima. Dykaraginiai — Bovidae 269
telių) buvo paleisti Strošiūnų miške (Kaišiadorių
raj.). 1977 m. 39 muflonai (11
patinų ir 28 patelės) iš Čekoslovakijos
paleisti į aptvarą Lazdijų rajono Kalniškių
miške. Pradėjus muflonams veistis,
dalis jų buvo pervežti į aptvarus Šilutės
(1977), Panevėžio (1980) bei Kauno
(1981) rajonuose ir paleista į laisvę Punios
šile (1985). 1985 m. respublikoje
buvo 145 muflonai, iš jų 20 gyveno laisvai
Girelės bei Tryliškių miške (Kaišiadorių
raj.) ir Punios šile.
Biologija. Gyvena miškais apaugusiuose
kalnuose, bet nepakyla aukščiau kaip
2000 m, vengia stačių uolėtų šlaitų [104].
Lygumose tinkamiausias muflonams
biotopas — reti miškai su gausiu pomiškiu
bei traku, kuriuose vyrauja brandūs medynai,
yra atvirų plotų, pievų, gausi žolinė
augalija, daug puskrūmių. Labai svarbu
— sniego dangos gylis ir dirvos struktūra,
nes muflonai nemoka atkasti pašarų
iš po gilaus sniego, o į minkštą humusingą
arba pelkėtą dirvą nedyla, todėl vėliau
deformuojasi, nuolat augančios kanopos.
Korsikoje ir Sardinijoje muflonai aktyvūs
naktimis, kituose kraštuose — auštant
ir temstant bei antroje dienos pusėje. Aktyvumo
ritmas daug priklauso nuo trikdymo.
Pavyzdžiui, į laukus išeina ganytis
tik naktimis [104].
Gyvena būriais. Pavieniui laikosi tik
ligoti žvėrys, seni patinai ir patelės prieš
atsivesdamos jauniklius. Patinai telkiasi
į atskirus būrelius po 2—5. Didžiausi
būriai patelių su jaunikliais. Juose laikosi
ir antramečiai patinai, o kartais vienas
kitas ir 2—3 metų. Vasarą šiuose būriuose
būna iki 10, o žiemą — net iki 30 muflonų.
Būrio vedlė — sena patyrusi patelė.
Muflonai gerai mato, todėl išvengia daugelio
pavojų. Ne tik vedlė, bet ir kiekvienas
žvėris, pastebėjęs pavojų, praneša apie tai
visam būriui šaižiu švilptelėjimu ir priekinės
kojos smūgiais į žemę.
Maistui neišrankūs. Minta žolėmis, medžių
ir krūmų lapais, ūgliais ir žieve, avietėmis,
mėlynėmis, viržiais, sausa žole ir net
paparčiais bei samanomis. Ėda kitiems
žvėrims nuodingus augalus — karpažoles,
šunvyšnę. Iš žolinių augalų mėgstamiausi
270 pav. Muflonų būrelis žiemą
271 pav. Muflono ragų augimo schema (pagal
IV. Rieck, 1963): 1 — 0,5; 2 — 1,5; 3 — 2,5; 4 —
3,5; 5 — 4,5; 6 — 5,5; 7 — 6,5; 8. — 7,5 metų
raudonasis snaputis, avinis eraičinas, šunažolė.
Mėgstamiausi sumedėję augalai —
karklas, liepa, šermukšnis, ąžuolas, uosis.
Žemės ūkio plotuose minta žiemkenčiais,
avižomis [104].