Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera
52 pav. Branto pelėausis
53 pav. Žiemojančius Branto pelėausius (vienas,
dešinėje) nesunku atskirti nuo vandeninių pelėausių
pagal tamsesnę snukučio spalvą
Kauliuko viršūnė storesnė ir apvali. Pilvinė
vagelė tęsiasi iki pat kauliuko viršūnės.
Nugarinis kumštelis gana aukštas, jo
priekinis kraštas beveik statmenas kauliuko
kūnui.
Paplitimas. Europos ir Azijos spygliuočių,
mišrių ir plačialapių miškų zonos
gyventojas. Izoliuota populiacija aptikta
Kaukaze. Šiaurinė arealo riba iš vakarų
į rytus tęsiasi beveik iki 62—63° š. p.,
o Europoje, Botnijos įlankos pakrantėmis,
beveik iki poliarinio rato. Pietinė arealo
riba per Šiaurės Mongoliją iki Altajaus
eina 47—48° š. p., po to, aplenkdama
Kazachstano, Pavolgio bei Centrinės Ukrainos
stepes, pasislenka labiau į šiaurę
(iki 52—54° š. p.).
Lietuvoje vasarą Branto pelėausių iki
šiol neaptikta, bet daug jų žiemoja Kauno
fortuose, Vytėnuose ir Varniuose. Rudeninių
migracijų metu keletas sugauta Ventės
rage (A. B.).
64
Biologija. Konkrečių žinių apie Branto
pelėausio gyvenimo būdą nedaug. Iki šeštojo—septintojo
dešimtmečio sukaupti
duomenys apie ūsuotąjį pelėausį praktiškai
liečia abi rūšis, todėl jų beveik neįmanoma
panaudoti.
Dauguma Branto pelėausių vasarą pastebėti
netoli vandens telkinių, retuose
pušynuose [193, 194]. Slėptuvės visais
metų laikais panašios į vandeninio pelėausio,
nors, išskyrus žiemojimo periodą,
šios rūšys drauge nebuvo aptiktos.
Paros aktyvumo ritmas panašus į vandeninio
pelėausio, o sezoninis aktyvumas
beveik netyrinėtas. Veisimosi periodu susidariusios
kolonijos pakrinka gana anksti
— jau rugpjūčio pradžioje [1941 ■l žiemojimo
vietas pirmieji Branto pelėausiai
atskrenda rugsėjo pirmoje pusėje, anksčiau
kaip kiti Lietuvoje žiemojantys šikšnosparniai.
Tai tęsiasi iki gruodžio pradžios.
Žiemojimas trunka apie 7,5 mėnesio;
Žiemavietėse dauguma išbūna iki gegužės
vidurio.
Per žiemos įmygį patelės netenka
12,4% svorio, patinai — 35,2%.
Pavasarinių ir rudeninių klajonių metu
Branto pelėausiai dažniausiai aptinkami
pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis
po 2—5 individus. Rudenį tokiose grupelėse
paprastai būna vienas patinas su patelėmis,
o pavasarį ir vasaros pradžioje —
dažniausiai vienos patelės [193]. Veisimosi
periodu patelės telkiasi į gana dideles
kolonijas, po 20—50 individų [82, 194].
Kaip tuo laiku gyvena patinai, neišaiškinta.
Žiemoja pavieniui arba grupelėmis
po 2—3. Slėptuvėje paprastai laikosi
atskirai, bet aptinkami ir kitų Myotis
genties šikšnosparnių grupelėse. Lietuvoje
žiemojančių patinų beveik dvigubai daugiau
negu patelių.
Mityba, veisimasis, jauniklių augimas
bei vystymasis — neištirta.
Ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė 14,5
metų.
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 65
Natererio pelėausis
Myotis nattereri Kuhl, 1818
Ночница Наттерера (rus.)
Natterer’s bat (angį.)
Liet. sin. Natererio šikšnosparnis
Natererio pelėausis vidutinio didumo (23
pav.). Jo sparnas ilgokas, platus ir bukas,
apie 1,9 karto ilgesnis už plotį. Petinės
skraidomosios plėvės laisvasi§ kraštas tęsiasi
beveik iki riešo. Tuo jis skiriasi nuo
kitų Myotis genties rūšių, kurių šios plėvės
laisvasis kraštas baigiasi gerokai aukščiau
riešo. Sparninės plėvės laisvasis kraštas
prisitvirtinęs prie I piršto pamato arba
truputį aukščiau. Uodega nežymiai trumpesnė
už kūną. Uodeginės plėvės laisvasis
kraštas storas ir rauplėtas, apaugęs dviem
eilėmis storų lyg blakstienos šerių, kuriuos
lengva užčiuopti. Laisvasis uodegos galas
plokščias, panašus į žąsies snapą (40 pav.,
4).
Ausys (41 pav., 4) ilgesnės nei kitų
Myotis genties rūšių. Kaušelio viršutinė
dalis truputį atlenkta atgal. Kramslio (42
pav., 6) skiauterė ilga, siauro pleišto formos.
Patelės turi 1 porą spenelių.
Nugara pilka arba murzinai tamsiai
pilka su vos pastebimu rusvumu. Lietuvoje
dažnesni antrojo spalvinio tipo žvėreliai.
Plaukų pamatinė dalis juoda. Apatinės
kūno pusės plaukų viršūnėlės pilkos
arba balkšvos, bet pro jas matyti juoda
plaukų apačia, todėl kailiukas atrodo murzinai
baltas. Pasmakrėje plaukai gerokai
retesni, be juodo pamato. Sparnų plėvės
viršutinė pusė tamsiai ruda, apatinė —
šviesesnė. Ausys šviesiai rusvos, šviesesnės
už sparnų plėvę, arba, ypač jų
pamatinė dalis, gelsvai rusvos.
Kūno masė ir matmenys: patinų Q (n —
26) 8,3 (7,3—10,5) g, L (n — 14) 46,9
(43,5—50,3) mm, C 44,7 (41,2—50,5)
mm, P 8,9 (6,1 —10,5) mm, A 17,4
(16,5—19,4) mm, Tr 10,1 (7,6—11,4)
mm, LtA 270 (243—288) mm, An (n —
30) 40,6 (36,6—42,1) mm, Cr 16,7
(15,6—17,8) mm; patelių Q (n — 20)
9,3 (7,5—10,7) g, L (n — 6) 46,8
5 4 p a v. N a te r e r io p e lė a u s io k a u k o lė (p a d id in ta 3
k a r tu s )
5. Lietuvos fauna