Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Pėšrieji — Carnivora 166
Didelės galvos smegenys, ypač didieji
pusrutuliai, todėl plėšrieji pasižymi aukšta
psichika. Iš jutimo organų geriausiai išsivystę
uoslė ir klausa. Skrandis paprastas,
žarnynas palyginti neilgas, maža ir akloji
žarna. Gimda dviskiltė ar dviragė. Patinų
kopuliacijos organas (penis) su kauliuku
(os penis, arba baculum). Veisiasi kartą
per metus. Veda aklus jauniklius.
Kai kurios rūšys ir porūšiai besaikiai
medžiojant yra visiškai išnaikinti, daugelis
nyksta ir yra įrašytos į Tarptautinę bei
nacionalines raudonąsias knygas.
Paplitę visme Žemės rutulyje (išskyrus
Antarktidą ir kai kurias okeanines salas).
Australijoje gyvena tik introdukuotos rūšys.
Būryje 7 šeimos, apie 240 rūšių.
TSRS 6 šeimos, 43 rūšys. Lietuvoje 4 šeimos,
14 rūšių.
Lentelė rūšims apibūditi
1(8). Priekinės galūnės penkiapirštės,
užpakalinės keturpirštės. Kietasis gomurys
palyginti trumpas — jo užpakalinis kraštas
beveik neprasikiša už paskutiniųjų
krūminių dantų, o jeigu prasikiša, tai
ne daugiau kaip per pusę savo pločio
(170 pav.).
2(7). Galva pailga, su ištįsusiu snukiu
(kaip šuns). Uodegos pamatinė dalis apžėlusi
trumpesniais plaukais negu vidurinė,
todėl atrodo plonesnė. Nagai neįtraukiami,
palenkti žemyn, einant siekia žemę. Dantų:
P i M l.
4 3
3(4). Kailis juosvai rusvas. Tamsius
skruostus iš viršaus ir iš šonų supa šviesūs
plaukai. Ilgi plaukai galvos šonuose sudaro
žandenas. Apatinio žandikaulio užpakaliniame
kampe (prieš kampinę ataugą)
yra gilus įlinkis (180 pav.) ......................
Usūrinis šuo — Nyctereutes procyonoides
(178 p.)
4 (3). Kailio spalva kitokia. Žandenų nėra.
Apatinio žandikaulio užpakaliniame kampe
įlinkis negilus (170, 175 pav.).
5(6). Kailis juosvai pilkas su rusvu atspalviu.
Uodega sudaro maždaug 1 /3 kūno
ilgio..............................................................
Vilkas — Canis lupus (168 p.)
6(5). Kailis šviesiai rudas. Uodega sudaro
ne mažiau 1/2 kūno ilgio..........................
Rudoji lapė— Vulpes vulpes (173 p.)
7(2). Galva apvali (kaip katės), jos ilgis
beveik lygus pločiui skruostų srityje.
Uodega buka, apaugusi vienodo ilgio plaukais.
Nagai įtraukiami. Dantų: P —M i - .....
Lūšis — Felis lynx (214 p.)
8(1). Priekinės ir užpakalinės galūnės
penkiapirštės. Kietasis gomurys ilgas —
jo užpakalinis kraštas prasikiša už paskutinių
krūminių dantų daugiau kaip per
pusę savo pločio (186 pav.).
9(10). Stambus žvėris. Uodega trumpa,
iš po plaukų jos beveik nematyti. Dantų:
PA M|- (P2 ir P2 dažnai būna iškritę,
alveolės užaugusios) ...................................
Lokys— Ursus ardos (183 p.)
10(9). Maži ir vidutinio didumo žvėreliai.
Uodega ilgesnė už užpakalinės kojos pėdą.
Dantų: p į± Mill
(12). Liemuo storas, nuo priekio į
pasturgalį platėjantis. Nuo nosies per galvos
vidurį ir snukio šonais eina trys baltos
juostos, o tarp jų — dvi juodos. Danties
M1 kramtomasis paviršius 2—3 kartus
didesnis už danties P4 (galūdinio) kramtomąjį
paviršių, jo plotis ir ilgis beveik
vienodi (167 pav., c ).................................
Barsukas — Meles meles (206 p.)
2 2
o
a b c
167 pav. Miškinės kiaunės (a), akmeninės kiaunės
(b) ir barsuko (c) viršutiniai skruostiniai dantys:
I — paskutinis prieškrūminis (P*), 2 — krūminis
(M')
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 167
12(11). Liemuo lieknas. Ant galvos šviesių
ir tamsių juostų nėra. Danties M1
kramtomasis paviršius truputį didesnis už
galūdinio danties kramtomąjį paviršių. Šis
dantis trumpas ir platus (166 pav.,a, b).
13(14). Kūno ilgis 65—80 cm. Uodega
maždaug pusės kūno ilgio, pamatinė dalis
plati ir raumeninga. Pirštai iki pat nagų
sujungti plaukiojamąja plėvele. Dantų:
Pį M į- Dantis P 1 mažas ir nustumtas prie
vidinio ilties šono (205 pav.)....................
Ūdra — Lutra lutra (210 p.)
14(13). Kūno matmenys mažesni. Uodega
įvairaus ilgio, neraumeinnga, jos pamatinė
dalis nepraplatėjusi. Pirštai laisvi arba
tik pamatinėje dalyje sujungti plaukiojamąja
plėvele. Dantų: P-i M i arba p i M i.
Dantis P 1 nenustumtas prie vidinio ilties
šono.
15(18) Snukio galas ir lūpos tamsios.
Pakaklėje yra šviesi dėmė. Dantų: PL M į,
16(17). Pakaklės dėmė geltona arba oranžinė.
Ji kyliu tęsiasi tarp priekinių kojų.
Danties M1vainiko vidinė dalis ilgesnė už
išorinę (167 pav., a) ................................
Miškinė kiaunė — Martes martes (186 p.)
17(16). Pakaklės dėmė balta ar pilkšvai
gelsva. Dėmės apačia išsišakojusi į dvi
dalis, tęsiasi per priekines kojas. Danties
M1 vainiko vidinė dalis beveik tokio pat
ilgio kaip išorinė (167 pav., b) ................
Akmeninė kiaunė — Martes foina
(190 p.)
18(15). Snukio galas, abi lūpos (arba
tik apatinė) arba visa kūno apačia baltos
spalvos. Dantų: PL ML,
19(22). Žiemą visas kailiukas baltas, vasarą
viršutinė kūno pusė ruda, apatinė —
balta.
20(21). Uodega sudaro beveik pusę kūno
ilgio, jos galas žiemą ir vasarą juodas. Suaugusių
kaukolės KBi 40—55 mm. Poorbitinės
angos didelės, ovalios (168
pav., b) ......................................................
Šermuonėlis — Mustela erminea (192 p.)
21(20). Uodega sudaro mažiau kaip 1/3
kūno ilgio, vienspalvė. Suaugusių kaukolės
KBi 30—40 mm. Poorbitinės angos
siauros (168 pav., a ).................................
Žebenkštis — Mustela nivalis (195 p.)
а
в
168 pav. Žebenkšties (a) ir šermuonėlio (b) kaukolės
iš priekio. I — poorbitinė anga
169 pav. Kanadinės (a) ir europinės (b) audinių
viršutiniai skruostiniai dantys: I — antrasis prieškrūminis,
2 — paskutinis prieškrūminis, 3 — krūminis
22(19). Kailio spalva kitokia, žiemą ir
vasarą beveik nesiskiria.
23(24). Kailis gelsvai juosvas. Pro tamsius
akuotplaukius aiškiai matyti gelsvi
vilnaplaukiai. Kaklo apačia, pilvas, uodega
ir kojos beveik juodos. Snukio šonai ir
pasmakrė balkšvi .......................................
Juodasis šeškas — Mustela putorius
(203 p.)
24(23). Kailiukas tamsiai rudas. Kūno
apačia beveik tokios pat spalvos kaip ir
viršus.
25(26). Apatinė ir viršutinė lūpos baltos.
Uodega (su plaukais) sudaro maždaug
1 /3 kūno ilgio. Kaukolės užorbitinis plotis
beveik lygus arba truputį didesnis už
tarporbitinį. Antrasis viršutinis prieškrūminis
dantis užpakaliniu kraštu liečiasi su