Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 210
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 211
mėn. Šiuo periodu ovuliacija nenutrūksta.
Manoma, kad tuo laiku dalis ovuliavusių
kiaušialąsčių gali būti papildomai apvaisinta
[110].
Po implantacijos embrionai vystosi
sparčiai, ir kovo—balandžio mėn. patelė
atveda jauniklius. Vakarų Europoje barsukai
veda jauniklius nuo gruodžio iki balandžio
mėn. Yra stebėtos vados ir liepos
mėn. [77]. Lietuvoje dar akli barsukų
jaunikliai rasti kovo 26 d.
Veda 1—6 (dažniausiai 2—3) jauniklius
[79]. Lietuvoje balandžio 19 d. nušautos
patelės gimdoje buvo 5 placentos dėmės,
bet tai nereiškia, kad ši patelė buvo
atvedusi 5 jauniklius. Yra duomenų, kad
embrionų mirtingumas gana didelis [110].
Maskvos zoologijos sode [206] gimę
barsukų jaunikliai buvo apaugę baltais
pūkais ir svėrė vidutiniškai 75 g. Po 10—
14 dienų plaukų danga patamsėjo. Ausys
atsidarė po 3 savaičių, o praregėjo po 1 —
1,5 mėn. Po mėnesio pradėjo kaltis pieniniai
dantys, o po 2,5 mėn.— pieninius
pradėjo keisti pastovieji. Laktacija truko
iki 3 mėn. Rudenį jaunikliai tėvus palieka,
bet kartais žiemoja su tėvais ir
atsiskiria tik pavasarį [79]. Vieni autoriai
nurodo, kad dauguma patinų ir patelių
lytiškai subręsta ir gali veistis 1 metų, dalis—
antrais metais [1], kiti [206] —
kad patelės gali veistis tik būdamos 2 metų.
Galbūt lytiniam brendimui turi įtakos ir
tai, kokios vados tie žvėreliai — ankstyvos
ar vėlyvos.
Priešų turi nedaug. Pavojingi tik vilkai
ir lūšys. Konkurentai — lapės ir usūriniai
šunys, kurie dažnai naudojasi barsukų urvais.
Be to, jie yra ir mitybiniai konkurentai.
Ligos Lietuvoje neištirtos. Yra duomenų,
kad serga pasiutlige [145].
Iš ektoparazitų barsukus daugiausia
puola vilnagraužiai (Trichodectes), ypač
pirmoje vasaros pusėje. Be to, jų kailyje
aptinkama blusų, erkių. Kartais serga
niežais.
Rasta 10 rūšių vidaus parazitų, iš jų
dažniausios siurbikės Euparyphium mėlis
(apsikrėtę 34,6% tirtų barsukų) ir apvaliosios
kirmėlės Uncinaria stenocephala
(50%) bei Uncinaria criniformis
(19,2%). Trichinelioze serga retai [70,
169].
Kailis menkavertis, bet oda labai gera.
Ji stipri, nepralaidi vandeniui ir tinka
lagaminų, krepšių, įdėklų ir kitų odos
dirbinių gamybai. Iš akuotplaukių gaminami
aukštos kokybės šepetukai ir teptukai.
Vertingi barsuko taukai. Jie tinka įvairių
tepalų bei muilo gamybai. Taip pat
jais gydoma sumušimai, nudegimai ir kitokios
žaizdos. Be to, tai gera priemonė
metaliniams dirbiniams apsaugoti nuo korozijos.
Barsukas, kaip plėšrūnas, padaro žalos
paukščiams, suėda daug varlių. Kita vertus,
sunaikina daug žalingų vabzdžių, pelinių
graužikų.
Ūdra
Lutra lutra L., 1758
Выдра (rus.)
Eurasian river otter (angį.)
Ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus
žvėrelis. Uodega gana ilga, maždaug pusės
kūno ilgio, plokščia, raumeninga, pamatinė
dalis stora, o galas pamažu laibėja.
Uodegos storumas priklauso ir nuo ūdros
įmitimo, nes čia kaupiasi riebalų atsargos.
Galva plokščia. Snukio šonai apaugę ilgomis
vibrisėmis. Kaklas trumpas. Ausys
beveik paslėptos plaukuose. Ūdrai nardant,
ausų angas ir šnerves uždaro specialūs
vožtuvai. Pirštai sujungti plaukiojamąja
plėvele, kuri siekia jų gaius. Plaštakų
ir letenų apačia plika, o šonai apaugę
standžiais plaukais, kurie padidina kojų
irkluojamąjį paviršių.
Gerai plaukia ir nardo. Kailiuko plaukai
neilgi, lygūs ir slidūs. Akuotplaukiai gana
kieti, o vilnaplaukiai švelnūs ir tankūs.
Ant pilvo plaukai tankesni negu ant nugaros.
Ir žieminis, ir vasarinis kailis tamsiai
rudas, tik į apačią pamažu šviesėja. Papilvė
blizganti, sidabriškai gelsvų tonų.
Šeriasi nuo pavasario iki rudens, bet
pamažu, todėl kailis beveik apskritus metus
kokybiškas.
Kūno masė: patinų (n — 6) 12 (9,1 —
14,2) kg, patelių (n — 6) 6,3 (4—8,6) kg.
Matmenys: patinų (n — 2) L 83 ir 84 cm,
C 39,5 ir 40 cm, P 10,5 ir 12 cm,
A 1,9 ir 2,1 cm; patelių (n — 5)
L 65,4 (59—72) cm, C 37,4 (31—42) cm,
P 10,9(10—12) cm, A 1,8 (1,5—2) cm
[72].
Kaukolė (205 pav.) gana plati ir plokščia.
Tokios plokščios kaukolės neturi nė
vienas mūsų plėšrūnas. Būdingas ryškus
užorbitinis susiaurėjimas. Ši kaukolės sritis
atrodo lyg persmaugta. Dantų formulė:
IL CL Pi. ML=36. Dantys stambūs ir
aštrūs. Ypač aštrios ilgos ir plonos iltys.
P1 dantis truputį pastumtas iš dantų eilės
į vidų ir prisiglaudęs prie ilties užpakalinio
vidinio krašto.
Kaukolės matmenys: patinų (n — 3)
KBi 115,6—117,2 "mm, SDi 56,2—
59,3 mm, KGi 49,9—51,9 mm, Sp 72,7—
77,1 mm, TOp 21,1—22 mm, UOp 15,2—
22,6 mm, VDEi 41,3—43,3 mm; patelių
(n — 6) KBi 113,4 (110,5—119,2) mm,
SDi 54,9 (53—59,2) mm, KGi 47,8
(43,3—50,5) mm, Sp 68,4 (64,3—
76,7) mm, TOp 19,4 (16,5—20,5) mm,
205 pav. Ūdros kaukolė (sumažinta 2,3 karto). 1 —
pirmasis prieškrūminis dantis
14*