25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Būrys. Plėšrieji — Carnivora 210

Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 211

mėn. Šiuo periodu ovuliacija nenutrūksta.

Manoma, kad tuo laiku dalis ovuliavusių

kiaušialąsčių gali būti papildomai apvaisinta

[110].

Po implantacijos embrionai vystosi

sparčiai, ir kovo—balandžio mėn. patelė

atveda jauniklius. Vakarų Europoje barsukai

veda jauniklius nuo gruodžio iki balandžio

mėn. Yra stebėtos vados ir liepos

mėn. [77]. Lietuvoje dar akli barsukų

jaunikliai rasti kovo 26 d.

Veda 1—6 (dažniausiai 2—3) jauniklius

[79]. Lietuvoje balandžio 19 d. nušautos

patelės gimdoje buvo 5 placentos dėmės,

bet tai nereiškia, kad ši patelė buvo

atvedusi 5 jauniklius. Yra duomenų, kad

embrionų mirtingumas gana didelis [110].

Maskvos zoologijos sode [206] gimę

barsukų jaunikliai buvo apaugę baltais

pūkais ir svėrė vidutiniškai 75 g. Po 10—

14 dienų plaukų danga patamsėjo. Ausys

atsidarė po 3 savaičių, o praregėjo po 1 —

1,5 mėn. Po mėnesio pradėjo kaltis pieniniai

dantys, o po 2,5 mėn.— pieninius

pradėjo keisti pastovieji. Laktacija truko

iki 3 mėn. Rudenį jaunikliai tėvus palieka,

bet kartais žiemoja su tėvais ir

atsiskiria tik pavasarį [79]. Vieni autoriai

nurodo, kad dauguma patinų ir patelių

lytiškai subręsta ir gali veistis 1 metų, dalis—

antrais metais [1], kiti [206] —

kad patelės gali veistis tik būdamos 2 metų.

Galbūt lytiniam brendimui turi įtakos ir

tai, kokios vados tie žvėreliai — ankstyvos

ar vėlyvos.

Priešų turi nedaug. Pavojingi tik vilkai

ir lūšys. Konkurentai — lapės ir usūriniai

šunys, kurie dažnai naudojasi barsukų urvais.

Be to, jie yra ir mitybiniai konkurentai.

Ligos Lietuvoje neištirtos. Yra duomenų,

kad serga pasiutlige [145].

Iš ektoparazitų barsukus daugiausia

puola vilnagraužiai (Trichodectes), ypač

pirmoje vasaros pusėje. Be to, jų kailyje

aptinkama blusų, erkių. Kartais serga

niežais.

Rasta 10 rūšių vidaus parazitų, iš jų

dažniausios siurbikės Euparyphium mėlis

(apsikrėtę 34,6% tirtų barsukų) ir apvaliosios

kirmėlės Uncinaria stenocephala

(50%) bei Uncinaria criniformis

(19,2%). Trichinelioze serga retai [70,

169].

Kailis menkavertis, bet oda labai gera.

Ji stipri, nepralaidi vandeniui ir tinka

lagaminų, krepšių, įdėklų ir kitų odos

dirbinių gamybai. Iš akuotplaukių gaminami

aukštos kokybės šepetukai ir teptukai.

Vertingi barsuko taukai. Jie tinka įvairių

tepalų bei muilo gamybai. Taip pat

jais gydoma sumušimai, nudegimai ir kitokios

žaizdos. Be to, tai gera priemonė

metaliniams dirbiniams apsaugoti nuo korozijos.

Barsukas, kaip plėšrūnas, padaro žalos

paukščiams, suėda daug varlių. Kita vertus,

sunaikina daug žalingų vabzdžių, pelinių

graužikų.

Ūdra

Lutra lutra L., 1758

Выдра (rus.)

Eurasian river otter (angį.)

Ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus

žvėrelis. Uodega gana ilga, maždaug pusės

kūno ilgio, plokščia, raumeninga, pamatinė

dalis stora, o galas pamažu laibėja.

Uodegos storumas priklauso ir nuo ūdros

įmitimo, nes čia kaupiasi riebalų atsargos.

Galva plokščia. Snukio šonai apaugę ilgomis

vibrisėmis. Kaklas trumpas. Ausys

beveik paslėptos plaukuose. Ūdrai nardant,

ausų angas ir šnerves uždaro specialūs

vožtuvai. Pirštai sujungti plaukiojamąja

plėvele, kuri siekia jų gaius. Plaštakų

ir letenų apačia plika, o šonai apaugę

standžiais plaukais, kurie padidina kojų

irkluojamąjį paviršių.

Gerai plaukia ir nardo. Kailiuko plaukai

neilgi, lygūs ir slidūs. Akuotplaukiai gana

kieti, o vilnaplaukiai švelnūs ir tankūs.

Ant pilvo plaukai tankesni negu ant nugaros.

Ir žieminis, ir vasarinis kailis tamsiai

rudas, tik į apačią pamažu šviesėja. Papilvė

blizganti, sidabriškai gelsvų tonų.

Šeriasi nuo pavasario iki rudens, bet

pamažu, todėl kailis beveik apskritus metus

kokybiškas.

Kūno masė: patinų (n — 6) 12 (9,1 —

14,2) kg, patelių (n — 6) 6,3 (4—8,6) kg.

Matmenys: patinų (n — 2) L 83 ir 84 cm,

C 39,5 ir 40 cm, P 10,5 ir 12 cm,

A 1,9 ir 2,1 cm; patelių (n — 5)

L 65,4 (59—72) cm, C 37,4 (31—42) cm,

P 10,9(10—12) cm, A 1,8 (1,5—2) cm

[72].

Kaukolė (205 pav.) gana plati ir plokščia.

Tokios plokščios kaukolės neturi nė

vienas mūsų plėšrūnas. Būdingas ryškus

užorbitinis susiaurėjimas. Ši kaukolės sritis

atrodo lyg persmaugta. Dantų formulė:

IL CL Pi. ML=36. Dantys stambūs ir

aštrūs. Ypač aštrios ilgos ir plonos iltys.

P1 dantis truputį pastumtas iš dantų eilės

į vidų ir prisiglaudęs prie ilties užpakalinio

vidinio krašto.

Kaukolės matmenys: patinų (n — 3)

KBi 115,6—117,2 "mm, SDi 56,2—

59,3 mm, KGi 49,9—51,9 mm, Sp 72,7—

77,1 mm, TOp 21,1—22 mm, UOp 15,2—

22,6 mm, VDEi 41,3—43,3 mm; patelių

(n — 6) KBi 113,4 (110,5—119,2) mm,

SDi 54,9 (53—59,2) mm, KGi 47,8

(43,3—50,5) mm, Sp 68,4 (64,3—

76,7) mm, TOp 19,4 (16,5—20,5) mm,

205 pav. Ūdros kaukolė (sumažinta 2,3 karto). 1 —

pirmasis prieškrūminis dantis

14*

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!