Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 86
74 pav. Vėlyvasis šikšnys
75 pav. Vėlyvojo šikšnio jauniklis
gyvi daugiaaukščio namo tarpulangėje.
Marcinkonyse (Varėnos raj.) pastoviai
įsikuria didelė vėlyvojo šikšnio patelių
kolonija. 1980 m. rudeninės migracijos
periodu keli vėlyvieji šikšniai sugauti Ventės
Rage, o 1981 m.— Kuršių nerijoje
netoli Juodkrantės (А. В., V. P.).
Biologija. Paprastai laikosi gyvenvietėse
— kaimuose, miesteliuose ir net stambiuose
miestuose (pvz., Kaune). Veisimosi
periodu slepiasi namų palėpėse, stogų bei
sienų tarpuose ir kitur. Rudenį ir pavasarį,
atšalus orui, gana dažnai aptinkami
net gyvenamuose kambariuose arba tarpulangėse.
Žiemoja požeminėse patalpose ir pusrūsiuose,
bet gali žiemoti ir apšildomuose
pastatuose. Tai vieni iš nedaugelio šikšnosparnių,
galintys žiemoti ten, kur oro temperatūra
nuo 3 iki —3 ° C, o santykinis
oro drėgnumas — 75—95%. Požeminėse
patalpose sulenda į gilius plyšius.
Maitintis skrenda saulei nusileidus po
20—45 min., bet patelės veisimosi periodu
gali išskristi ir anksčiau. Medžioja visą
naktį, į slėptuvę grįžta maždaug 20 min.
prieš saulėtekį.
Kada veisimosi kolonijos pakrinka, neišaiškinta,
bet rugsėjo pradžioje vasarinėse
slėptuvėse vėlyvųjų šikšnių nebebūna.
Žiemavietėse pirmieji žvėreliai pasirodo
gruodžio viduryje. Manoma, kad pradeda
žiemoti anksčiau paprastesnėse slėptuvėse,
0 į požemines slėptuves perskrenda prasidėjus
didesniems šalčiams. Žiemojimo
slėptuves dauguma palieka kovo pradžioje,
bet vasarinėse slėptuvėse anksčiausiai pastebėti
balandžio viduryje. Lietuvoje vėlyvųjų
šikšnių gerokai pagausėja gegužės
viduryje. Galbūt dalis šių šikšnosparnių
rudenį migruoja toliau į pietus, todėl ilgiau
užtrunka.
Veisimosi periodu patelės gyvena atskirai
nuo patinų, kolonijomis po 10—50
individų. Kartais, kai slėptuvė erdvi, vienoje
kolonijoje gali būti daugiau kaip 100
patelių.
Stambios kolonijos dažnai pasiskirsto į
keletą smulkesnių. Jos gyvena atskirose,
tačiau arti viena kitos esančiose, slėptuvėse.
Nesiveisiantys patinai ir patelės laikosi
atskirai.
Žiemoja paprastai pavieniui.
Maitinasi netoli slėptuvių, bet, kai mažai
vabzdžių, gali nuskristi ir gerokai toliau.
Medžiojančius vėlyvuosius šikšnius galima
pastebėti ne tik įprastose vietose — virš
gatvių, sodų, daržų, nedidelių vandens
telkinių, bet ir miškuose, pamiškėse, laukuose
ir pievose, toli nuo gyvenviečių.
Minta įvairiais vabzdžiais: dvisparniais
(uodais, mašalais) ir vabalais (žygiais,
plokštėta ūsiais, ūsuočiais, straubliukais,
dumbliavabaliais, dusiomis, degutvabaliais,
sprakšiais). Be to, vėlyvieji šikšniai gaudo
drugius (lapsukius, ugniukus, sfinksus,
sprindžius, pelėdgalvius), laumžirgius,
lašalus, tiesiasparnius, blakes, vorus bei
pilvakojus moliuskus [189, 229].
Vėlyvųjų šikšnių poravimosi laikas neišaiškintas.
Birželio viduryje atveda 2 arba
1 jauniklį [189]. Rugpjūčio pabaigoje
veisimosi kolonijos pakrinka.
Maksimali gyvenimo trukmė— 12 metų.
Šiaurinis šikšnys
Eptesicus nilssoni Keyserling et Blasius, 1839
Северный кожанок (rus.)
Northern bat (angį.)
Vidutinio didumo šikšnosparnis (23 pav.).
Sparnas neilgas, gana siauras ir smailus,
ilgis dvigubai didesnis už plotį. Sparninės
plėvės laisvasis kraštas prisitvirtinęs prie
pėdos pagalvės vidurio (žr.-40 pav., 12).
Uodega 0,9 karto trumpesnė už kūną.
Du paskutinieji trumpi uodegos nareliai
išsikišę iš uodeginės plėvės. Epiblema nedidelė,
tamsi, jos pertvarėlė vos matyti.
Ausys (žr. 41 pav., 7) panašios į vėlyvojo
šikšnio, bet gerokai mažesnės, kramslio
(42 pav., 1) skiauterė apvalesnė ir
trumpesnė, o spenys labai mažas, nedidelės
išaugėlės pavidalo.
Patelė turi 1 porą spenelių.
Nugaros plaukai gana ilgi, ploni ir
minkšti. Jų apačia rudai juoda, o viršūnėlės
tamsiai gelsvos su gražiu auksiniu
blizgesiu. Jauniklių ir besišeriančių žvėrelių
kailiukas neblizga. Kūno apačia šviesesnė.
Juoda plaukų pamatinė dalis skiriasi
nuo murzinai rusvai gelsvų viršūnėlių.
Ausys ir abi skraidomųjų plėvių pusės
juodos.
Kūno masė ir matmenys: Q 7,3—13 g,
L 45—64 mm, C 37—48 mm, P 9—11
mm, A 10—15 mm, Tr 3,8—7,6 mm,
An 37—44 mm, LtA 240—295 mm (duomenys
iš literatūros).
Kaukolės profilio viršutinė linija beveik
tiesi (76 pav.). Nosinė įduba plati, bet
negili, pamažu plokštėdama baigiasi nedideliu
pakilimu prieš nosinę išpjovą. Nosinė
išpjova didumu prilygsta elipsės formos
tarpkandinei išpjovai, kuri tęsiasi
iki ilčių vidurį jungiančios tariamos linijos.
Skruostikauliai su aukštomis kaktinėmis
išaugomis. Pakaušio ketera ryškesnė
tik šonuose. Pakaušis išsipūtęs ir prasikiša
toliau negu pakaušio gumburas.
Apatinio žandikaulio kampinė atauga
panaši į kabliuką, jos galas nesustorėjęs.
Dantų formulė kaip vėlyvojo šikšnio.
Kandis I 1su 2 viršūnėmis, iš jų užpakalinė
mažesnė. I2 su 1 viršūne, bet jo karūnėlės
76 p a v . Š ia u r in io š ik š n io k a u k o lė (p a d id in ta 3 k a r ­
tu s )