Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Būrys. Graužikai — Rodentia 132
Šeima. Peliniai — Muridae 133
s ' * '
а » ° * . % 4
X
Š IA U L IA I O
W
• • • *
PANEVĖŽYS ф W ф į
AKLAIPĖDA
. N ž - ,
O ’ 4 . KAUNAS
• 2
ЭЗ
° • • u
} э ®®°® « Л
( . • . /
N * ' У ѵ
v—
132 pav. Žiurkių radimvietės 1948— 1955 m.: 1 —
pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių
133 pav. Žiurkių radimvietės 1968— 1983 m.: 1 —
pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių
134 pav. Pilkoji žiurkė aptinkama ne tik trobesiuose
Biologija. Aptinkama gyvenamuose namuose,
tvartuose, klėtyse, rūsiuose, sandėliuose,
gyvulių ir paukščių fermose. Pavasarį
kai kurios persikelia į laukus, prie
upelių, griovių, netoli vandens. Kasa nesudėtingus
urvelius arba naudojasi natūraliomis
priedangomis. Dažna priemiesčiuose,
kur yra medinių pastatų, įvairių
pašiūrių, atmatų duobių, bet apsigyvena
ir miestuose — kanalizacijos sistemose,
grūdų elevatoriuose, fabrikuose, mėsos
šaldytuvuose, produktų sandėliuose. Dideliuose
mūriniuose namuose pilkosios žiurkės
dažniau laikosi rūsiuose, bet kartais
jų pasitaiko ir kituose aukštuose. Dabar
daug pilkųjų žiurkių gyvena ir žiemoja
šiukšlių sąvartynuose.
Pilkoji žiurkė aktyvesnė tamsiuoju paros
metu, ypač ten, kur gresia pavojus.
Netrikdomos žiurkės greitai pripranta prie
aplinkos, nepaiso žmonių, būna aktyvios
ir dieną.
Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu.
Tinka visi maisto produktai, per parą jų
suėda 25—70 g [60]. Daug produktų
sugadina, apteršia. Dažnai pjauna naminių
paukščių, triušių jauniklius, geria
kiaušinius. Gamtoje minta minkštomis
augalų dalimis ir įvairiais gyvūnais —
vabzdžiais, moliuskais, varliagyviais, ropliais,
paukščių ir pelinių graužikų jaunikliais.
Veisiasi ištisus metus, bet intensyviausiai
— pavasarį ir vasarą. Per metus patelė
gali atvesti 2—8 vadas. Nėštumo trukmė
— 22—26 dienos. Embrionų būna nuo
1 iki 17, bet dažniausiai atveda 7—8 jauniklius.
Lytiškai subręsta ir pradeda veistis
3—4 mėnesių amžiaus, bet auga visą
gyvenimą. Gyvena 3, retai — 4 metus.
Žiurkes parazituoja erkės ir blusos.
Vidaus organuose aptikta kaspinuočių
Hydatigera taeniaeformis (lervocistos),
Rodentolepis straminea ir Hymenolepis
diminuta (tai ir žmogaus parazitai) bei
apvaliųjų kirmėlių Trichocephalus mūris,
Trichosomoides crassicauda (specifiniai
pelinių graužikų parazitai) (J. K.). Apie
6% tyrinėtų žiurkių buvo apsikrėtusios
trichinelioze [231].
Pilkosios žiurkės yra dideli kenkėjai:
ėda ir gadina maisto produktus, pastatus,
įrengimus, komunikacijas, platina infekcinių
ligų sukėlėjus (šiltinės, encefalito,
bruceliozės, tuliaremijos, pasiutligės,
maro).
Juodoji žiurkė
Rattus rattus L., 1758
Черная крыса (rus.)
Black, house rat (angį.)
Liet. sin. naminė žiurkė
Mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras. Ausys
apvalios, palenktos į priekį siekia ar
net uždengia akis. Uodega visada ilgesnė
už kūną. Žvynų žiedų būna daugiau kaip
200. Tarp žvynų išaugę plaukai tankesni
negu pilkosios žiurkės.
Kailiukas beveik juodas, kartais truputį
šviesesnis, panašus į pilkųjų žiurkių. Net
vieno lizdo žiurkiukai būna juodi ir pilki.
Kartais ant pilvo būna didelės baltos dėmės
[60].
Kūno masė ir matmenys (n — 34): L
167,0 (135,0—198,0) mm, C 184,0
(138,0—230,0) mm, P 33,0 (29,0—
36,0) mm, A 21,7 (18,0—25,4) mm;
Q iki 270 g.
Kaukolės smegeninė dalis apvalesnė
(135 pav.) negu pilkosios žiurkės, o viršugalvio
kaulų šoninės keteros ne lygiagretės,
o išlinkusios lanku į šonus. Dantų
(žr. 131 pav., b) formulė kaip naminės
pelės.
Kaukolės matmenys: KBi 37—45 mm,
VDEi 6,0—7,4 mm.
Paplitimas. Paplitusi beveik visame pasaulyje.
Manoma, kad ši rūšis susiformavo
Indijoje. Europos pietuose ji buvo paplitusi
jau pleistoceno pabaigoje [175]. Vėliau,
kai ėmė plisti pilkoji žiurkė, juodųjų gerokai
sumažėjo, o kai kur jos visai išnyko.
Jau XIX a. pirmosios pusės literatūroje
[14, 86] nurodoma, kad juodoji žiurkė,
anksčiau Lietuvoje buvusi dažna, šiuo
laikotarpiu dažniau aptinkama tik laukuose.
Šeštajame dešimtmetyje juodoji žiurkė
sporadiškai buvo aptinkama didelėje respublikos
dalyje (132 pav.), o kai kuriose
135 pav. Juodosios žiurkės kaukolė (padidinta 1,5
karto). 1 — viršugalvio šoninė ketera