25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Būrys. Graužikai — Rodentia 132

Šeima. Peliniai — Muridae 133

s ' * '

а » ° * . % 4

X

Š IA U L IA I O

W

• • • *

PANEVĖŽYS ф W ф į

AKLAIPĖDA

. N ž - ,

O ’ 4 . KAUNAS

• 2

ЭЗ

° • • u

} э ®®°® « Л

( . • . /

N * ' У ѵ

v—

132 pav. Žiurkių radimvietės 1948— 1955 m.: 1 —

pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių

133 pav. Žiurkių radimvietės 1968— 1983 m.: 1 —

pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių

134 pav. Pilkoji žiurkė aptinkama ne tik trobesiuose

Biologija. Aptinkama gyvenamuose namuose,

tvartuose, klėtyse, rūsiuose, sandėliuose,

gyvulių ir paukščių fermose. Pavasarį

kai kurios persikelia į laukus, prie

upelių, griovių, netoli vandens. Kasa nesudėtingus

urvelius arba naudojasi natūraliomis

priedangomis. Dažna priemiesčiuose,

kur yra medinių pastatų, įvairių

pašiūrių, atmatų duobių, bet apsigyvena

ir miestuose — kanalizacijos sistemose,

grūdų elevatoriuose, fabrikuose, mėsos

šaldytuvuose, produktų sandėliuose. Dideliuose

mūriniuose namuose pilkosios žiurkės

dažniau laikosi rūsiuose, bet kartais

jų pasitaiko ir kituose aukštuose. Dabar

daug pilkųjų žiurkių gyvena ir žiemoja

šiukšlių sąvartynuose.

Pilkoji žiurkė aktyvesnė tamsiuoju paros

metu, ypač ten, kur gresia pavojus.

Netrikdomos žiurkės greitai pripranta prie

aplinkos, nepaiso žmonių, būna aktyvios

ir dieną.

Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu.

Tinka visi maisto produktai, per parą jų

suėda 25—70 g [60]. Daug produktų

sugadina, apteršia. Dažnai pjauna naminių

paukščių, triušių jauniklius, geria

kiaušinius. Gamtoje minta minkštomis

augalų dalimis ir įvairiais gyvūnais —

vabzdžiais, moliuskais, varliagyviais, ropliais,

paukščių ir pelinių graužikų jaunikliais.

Veisiasi ištisus metus, bet intensyviausiai

— pavasarį ir vasarą. Per metus patelė

gali atvesti 2—8 vadas. Nėštumo trukmė

— 22—26 dienos. Embrionų būna nuo

1 iki 17, bet dažniausiai atveda 7—8 jauniklius.

Lytiškai subręsta ir pradeda veistis

3—4 mėnesių amžiaus, bet auga visą

gyvenimą. Gyvena 3, retai — 4 metus.

Žiurkes parazituoja erkės ir blusos.

Vidaus organuose aptikta kaspinuočių

Hydatigera taeniaeformis (lervocistos),

Rodentolepis straminea ir Hymenolepis

diminuta (tai ir žmogaus parazitai) bei

apvaliųjų kirmėlių Trichocephalus mūris,

Trichosomoides crassicauda (specifiniai

pelinių graužikų parazitai) (J. K.). Apie

6% tyrinėtų žiurkių buvo apsikrėtusios

trichinelioze [231].

Pilkosios žiurkės yra dideli kenkėjai:

ėda ir gadina maisto produktus, pastatus,

įrengimus, komunikacijas, platina infekcinių

ligų sukėlėjus (šiltinės, encefalito,

bruceliozės, tuliaremijos, pasiutligės,

maro).

Juodoji žiurkė

Rattus rattus L., 1758

Черная крыса (rus.)

Black, house rat (angį.)

Liet. sin. naminė žiurkė

Mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras. Ausys

apvalios, palenktos į priekį siekia ar

net uždengia akis. Uodega visada ilgesnė

už kūną. Žvynų žiedų būna daugiau kaip

200. Tarp žvynų išaugę plaukai tankesni

negu pilkosios žiurkės.

Kailiukas beveik juodas, kartais truputį

šviesesnis, panašus į pilkųjų žiurkių. Net

vieno lizdo žiurkiukai būna juodi ir pilki.

Kartais ant pilvo būna didelės baltos dėmės

[60].

Kūno masė ir matmenys (n — 34): L

167,0 (135,0—198,0) mm, C 184,0

(138,0—230,0) mm, P 33,0 (29,0—

36,0) mm, A 21,7 (18,0—25,4) mm;

Q iki 270 g.

Kaukolės smegeninė dalis apvalesnė

(135 pav.) negu pilkosios žiurkės, o viršugalvio

kaulų šoninės keteros ne lygiagretės,

o išlinkusios lanku į šonus. Dantų

(žr. 131 pav., b) formulė kaip naminės

pelės.

Kaukolės matmenys: KBi 37—45 mm,

VDEi 6,0—7,4 mm.

Paplitimas. Paplitusi beveik visame pasaulyje.

Manoma, kad ši rūšis susiformavo

Indijoje. Europos pietuose ji buvo paplitusi

jau pleistoceno pabaigoje [175]. Vėliau,

kai ėmė plisti pilkoji žiurkė, juodųjų gerokai

sumažėjo, o kai kur jos visai išnyko.

Jau XIX a. pirmosios pusės literatūroje

[14, 86] nurodoma, kad juodoji žiurkė,

anksčiau Lietuvoje buvusi dažna, šiuo

laikotarpiu dažniau aptinkama tik laukuose.

Šeštajame dešimtmetyje juodoji žiurkė

sporadiškai buvo aptinkama didelėje respublikos

dalyje (132 pav.), o kai kuriose

135 pav. Juodosios žiurkės kaukolė (padidinta 1,5

karto). 1 — viršugalvio šoninė ketera

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!