Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

BBK 28.693. 36
Li 234
Autoriai:
Nuotraukų autoriai:
Janina Prūsaitė
Reda Mažeikytė
Dainius Pauža
Neringa Paužienė
Rimantas Baleišis
Rimvydas Juškaitis
Algimantas Mickus
Arūnas Grušas
Raimondas Skeiveris
Petras Bluzma
Olga Bielova
Kazimieras Baranauskas
Augustinas Mačionis
Linas Balčiauskas
Zenonas Janulaitis
2006000000— 190
L ------------------------- 45—87
M854(08)—88
J. Augustauskas 11, 16, 75, 92,
101, 106, 107, 111, 118, 122,
124, 126, 148, 158, 183, 222, 225,
228, 231, 232, 233, 251, 257, 259,
260, 270
K. Baranauskas 134, 136, 196
E. Drobelis 149, 261
I. Fokinas 22, 109, 113, 120, 129, 138
A. Knystautas 204
V. Logminas 99, 100, 142
S. Paltanavičius 156
D. Pauža 43, 49, 50, 52, 53, 55, 56,
57, 59, 60, 61, 62, 64, 65, 67,
70, 72, 74, 77, 79
H. Sakalauskas 194, 265
R. Skeiveris 216
K. Stoškus 116
G. Stulgaitis 57
K. Verbickas 12, 13, 17, 89, 93, 96,
123, 150, 159, 160, 164, 173, 174,
178, 179, 189, 190, 200, 208,
212, 223, 224, 234, 235, 243, 244,
247, 250, 252, 258, 266, 267, 268
V. Verbickas 239
A. Zavadskis 157
ISBN 5-420-00055-5 © „Mokslo“ leidykla, 1988
Pratarmė
Gyvūnija yra vienas iš svarbiausių gamtinės aplinkos komponentų. Ji veikia dirvožemio
struktūrą ir jo natūralų derlingumą, augalinės dangos formavimąsi, vandens
telkinių biologines savybes. Tai įvairių maistinių, pramoninių, techninių, gydomųjų
medžiagų ir kitų materialinių vertybių šaltinis. Laukiniai gyvūnai yra dabartinės ir būsimos
gyvulininkystės genofondas. Kai kurie yra žemės ūkio kultūrų ir miško kenkėjai,
žmogaus ir naminių gyvulių parazitai, infekcinių ligų sukėlėjų nešiotojai ir platintojai.
Tačiau daug ir tokių, kurie naikina kenkėjus. Taigi gyvūnijos svarba įvairiapusiška, nuo
jos daug priklauso natūralių ekosistemų funkcionavimas.
Mūsų šalyje daug dėmesio skiriama gamtinės aplinkos apsaugai, racionaliam gamtos
turtų naudojimui. Gyvūnija, kaip ir žemė, jos gelmės, miškai bei vandenys, yra gamtos
turtas. TSRS ir Lietuvos TSR Gamtos apsaugos bei Gyvūnijos apsaugos ir naudojimo
įstatymai įpareigoja išsaugoti laukinių gyvūnų rūšių įvairovę, jų gyvenamąją aplinką,
racionaliai naudoti jų išteklius, reguliuoti kenkėjų skaičių.
„Lietuvos faunoje“ aprašomos tyrinėtos Lietuvos stuburinių ir bestuburių gyvūnų
rūšys ar rūšių grupės, jų paplitimas, ekologinės sąlygos ir kt. Tai pirmas toks darbas, apibendrinantis
faunistinių, biologinių ir ekologinių tyrimų duomenis, sukauptus iki šių
dienų Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto, respublikos
aukštųjų mokyklų, miškų ir žemės ūkio profilio mokslinio tyrimo institutų bei
kitų įstaigų, atspindintis dabartinę Lietuvos faunos sudėtį bei atskirų sisteminių grupių
būklę ir ištirtumą. Šios žinios bus naudingos ruošiant ir įgyvendinant praktines apsaugos
ir naudojimo priemones, sudarant Lietuvos gyvūnijos kadastrą, padės įžvelgti faunos
rūšinės sudėties ir gausumo kitimo tendencijas bei kryptis, aplinkos sąlygų poveikį.
Šioje knygoje aprašyti visi Lietuvos žinduoliai, aptikti iki 1985 m. Ji susideda iš bendrosios
ir sistematinės dalių. Bendrojoje dalyje glaustai nušviečiama Lietuvos žinduolių
tyrimo istorija ir teriofaunos formavimasis poledynmečio (holoceno) laikotarpiu. Paminėtos
rūšys, kurios dabar išnykusios, bet gyveno holoceno pradžioje ir istoriniais laikais.
Sistematinėje dalyje trumpai apžvelgta žinduolių klasė, būriai ir šeimos, pateikta rūšių
apibūdinimo lentelės ir straipsniai apie dabartines žinduolių rūšis.
Knygą parengė autorių kolektyvas. J. Prūsaitė parašė visą bendrąją dalį, žinduolių
klasės, būrių ir šeimų apžvalgą, rūšių apibūdinimo lenteles (išskyrus šikšnosparnių),
knygos santraukas rusų bei anglų kalbomis, aprašė voverę skraiduolę ir plėšriųjų būrio
rūšis (išskyrus kanadinę audinę ir žebenkštį), J. Mažeikytė — ežį, visus kirstukus, sicistą,
peles (išskyrus pilkąją ir juodąją žiurkes, aprašytas K. Baranausko) ir pelėnus (išskyrus