Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 82
kaip ir vandeninio pelėausio, bet jie dar
gaudo straubliukus, tinklasparnius bei
pelėdgalvius drugius, daugiau suėda kandžių
[189].
Poruojasi rudeninės migracijos periodu:
senos patelės — rugpjūčio viduryje
ir rugsėjo mėn., jaunos — migracijos pabaigoje
netoli žiemojimo vietų arba žiemavietėse
[230]. Jauniklius atveda (2,
kartais — 1) birželio pabaigoje. Trijų savaičių
jaunikliai jau beveik savarankiški.
Patelės lytiškai subręsta pirmais gyvenimo
metais [230]. Patinų lytinio subrendimo
laikas nežinomas. Maksimali žinoma gyvenimo
trukmė — 7 metai.
Šikšniukas nykštukas
Pipistrellus pipistrellus Schreber, 1775
Нетопырь-карлик (rus.)
Common pipistrelle (angį.)
Tai mažas šikšnosparnis (23 pav.). Sparnas
neilgas, siauras ir smailus. Jo ilgis apie
2,12 karto diesnis už plotį. Priekinės
galūnės I pirštas trumpas: suglaudus sparną
ir šį pirštą užlenkus į riešo apatinę
pusę statmenai dilbiui, jo nagas pro riešą
neprasikiša (36 pav., b). Sparninės plėvės
laisvasis kraštas prisitvirtinęs prie pėdos
pagalvėlės vidurio arba truputį aukščiau
(žr. 40 pav., 10). Uodega neilga, vidutiniškai
0,8 karto trumpesnė už kūną. Uodeginės
plėvės nugarinės pusės pamatinė
dalis maždaug per trečdalį uodegos ilgio
plaukuota. Pentino epiblema aiški, jos
pertvara balsva, todėl vos pastebima. Užpentininio
žvynelio nėra.
Ausys (žr. 41 pav., 10) ir kramsliai
(žr. 42 pav., 13) labai panašūs į Natuzijaus
šikšniuko.
Patelės turi 1 porą spenelių. Penis forma
panašus į Natuzijaus šikšniuko, tik
beveik dvigubai mažesnis, nugarinio paviršiaus
gale vagelės nėra, o pats galas
tik truputį išsipūtęs (žr. 37 pav., b).
Nugaros kailiukas gelsvai rusvas. Truputį
švieseni gelsvų plaukų ploteliai būna
tik ausų viršutinėje pusėje netoli jų
pamato ir ant kaktos. Apatinė kūno pusė
gerokai šviesesnė, rusvai gelsva ir, skirtingai
nuo Natuzijaus šikšniuko, visur
vienoda. Nugaros plaukų pamatinės dalies
juosvumas blankus, beveik nesiskiria
nuo viršūnėlių. Kūno apačios plaukų
pamatinė dalis, priešingai, ryškiai juoda.
Skraidomųjų plėvių viršutinė pusė tamsi,
rusvai juosva, apatinė — truputį šviesesnė.
Ausys rusvai juodos.
Kūno masė ir matmenys: Q(n — 9)
5,2 (4,3—6,1) g, L (n — 4) 41,5 (38—
44) [33—51] mm, C 30,6 (27,5—37)
[20 — 35] mm, P [5—6] mm, A 9,4
(7,3—10,9) [7,5—12] mm, Tr 4,3
(3,5—4,7) [3,5—7] mm, An (n —
11) 30,5 (29,6—31,7) [27,5—34] mm,
Cr (n — 8) 11,4 (10,6—12,1) mm,
LtA (n — 3) 217 (212—223) [180—
210] mm (laužtiniuose skliaustuose duomenys
iš literatūros).
Kaukolės (71 pav.) kontūrai panašūs
kaip Natuzijaus šikšniuko, tik kaktos srityje
gilesnis įlinkis, o veidinė dalis kvadrato
formos. Nosinė įduba prasideda nuo
viršugalvio linijos išsišakojimo, į priekį
gilėja ir platėja. Nuo nosinės išpjovos pusės
į ją įsiterpia būdinga plokštuma, kurioje
taip pat yra neryški vagelė. Nosinė
išpjova iki poorbitinių angų. Plačios tarpkandinės
išpjovos gale yra įlinkis, kuris
baigiasi Pp' dantų užpakalinių kraštų lygyje.
Skruostikauliai be kaktinių išaugų.
Viršugalvio keteros vietoje yra tik aiški
linija.
Apatinio žandikaulio kampinės ataugos
pamatas platus, o galas iš visų pusių sulaibėjęs.
Vainikinės ataugos viršūnė smaila.
Dantų formulė kaip Natuzijaus šikšniuko.
Kandis I1su 2 viršūnėmis, iš kurių už-
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae
pakalinė tik truputį trumpesnė arba abi
vienodos (žr. 45 pav., 9). 12 aiškiai smulkesnis
ir žemesnis už I1. Ilties užpakalinėje
briaunoje Pm2 viršūnės aukštyje yra
negili išpjova. Pm2 beveik neišstumtas į
vidų iš dantų eilės ir liečiasi apvadėliu
su Pp4. Šis su nedideliu smailiu protokonu.
Krūminiai M1- be protokonulių, o
M! — ir be talono. M1 ir M2 talonai labai
maži, nors VI komisūra ryški. M! III komisūra
tik truputį trumpesnė už I (46
pav., 10).
Apatiniai kandžiai visi panašūs, jų karūnėlės
liečiasi viena su kita. Ртг gerokai
smulkesnis už PP4, jo apvadėlis, ypač iš
priekio ir iš užpakalio, aštrus. Krūminiai
dantys nyktalodontiniai.
Kaukolės matmenys ( n — 1—2): KBi
11,0—11,2 [10,4—12,0] mm, TOp
3,2—3,3 [3,2—3,7] mm, Sp 7,3 [7,1 -
7,8] mm, DKp 6,5 [6,5—7,1] mm, DKa
5,4 mm, VDEi 4,1 [3,7—4,8] mm, AŽi
7,9 [7,8—8,9] mm, ŽŠa 22—23 mm,
ADEi 4,2—4,3 [4,2—4,8] * mm (laužtiniuose
skliaustuose duomenys iš literatūros)
.
/ / pav. Šikšniuko nykštuko kaukolė (padidinta 4
kartus)
72 pav. Šikšniukas nykštukas nuo Natuzijaus šikšniuko
skiriasi santykiškai trumpesniu snukučiu
Paplitimas. Šikšniuko nykštuko paplitimas
kol kas nepakankamai ištirtas, ypač
Azijoje ir Afrikoje. Europoje aptinkamas
beveik visose šalyse į šiaurę iki 60° š. p.
Lietuvoje žinomos keturios šikšniuko
nykštuko radimvietės. 1931 m. vasarą
didelė kolonija aptikta Kaltanėnuose
(Švenčionių raj.), o pavienių žvėrelių —
Palūšėje (Ignalinos raj.) ir Antaliedėje
(Švenčionių raj.) (A. M.). 1984 m. liepos
mėn. mišri nykštukų ir Natuzijaus šikšniukų
kolonija stebėta Bijotės ežero apylinkėse
(Šiaulių raj.). Rudeninės migracijos
metu šikšniukų nykštukų sugauta Ventės
Rage (A. B.).
Biologija. Nors šikšniukai nykštukai
visais metų sezonais gyvena kaimynystėje
su Natuzijaus šikšniukais, bet veisimosi
periodu slėptuves įsikuria atskirai. Tai
sinantropiniai šikšnosparniai. Mėgsta slėptis
įvairiose namų stogų ertmėse, palėpėse,
sienose, palangėse ir kt.
Vakare slėptuves palieka saulei nusileidus
po 10—20 min. Kai vabzdžių mažai,
medžioja iki pat aušros, o jei vabzdžių
apstu, po 1—2 vai. grįžta į slėptuvę,
bet paryčiui vėl skrenda maitintis.
Dauguma Lietuvoje gyvenusių ar gimusių
šikšniukų nykštukų rugpjūčio pradžioje
apleidžia vasarines slėptuves. Prasideda
rudeninė migracija. Manoma, kad rugpjūčio
gale ar rugsėjo pradžioje mūsų
respublikoje aptinkama migruojančių iš
šiaurinių kraštų šikšnosparnių. Duomenų
apie rudeninę migraciją nedaug. Žinoma,
kad jos trukmė apie 2—3 savaites. Migruodami
naudojasi kasmet tomis pačio-
83