Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 48
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 49
XX a. šis šikšnosparnis Lietuvoje (kaip ir
Latvijoje bei Baltarusijoje) neaptiktas.
Stokojant konkrečių įrodymų, jis paliekamas
ieškotinų rūšių sąraše.
Lentelė rūšims apibūdinti
29 pav. Šikšnosparnio (kadrinio pelėausio) baculum
iš apačios (a), iš šono (b), iš viršaus (c) ir jo matavimo
schema: 1 — viršūnė, 2 — kūnas, 3 — šaknis,
4 — šaknies kojytės, 5 — šakninė išpjova, 6 — vagelė,
7 — kumštelis, 8 — baculum ilgis, 9 — storis,
10 — plotis
30 pav. Jaunų (a), nevisiškai suaugusių (b) ir suaugusių
(c) šikšnosparnių delnakaulių bei pirštakaulių
epifizių sukaulėjimas: 1 — delnakaulis, 2 — pirštakaulis,
3 — minkštas kremzlinis audinys
nius drugius ir vabalus, kurių paukščiai,
būdami aktyvūs dieną, negaudo.
Mažųjų šikšnosparnių pobūryje 16 šeimų,
apie 770 rūšių. TSRS 3 šeimos, 40
rūšių. Lietuvoje iki šiol aptikta 1 šeimos
13 rūšių.
Senesnėje literatūroje dar minima pasagnosių
(Rhinolophidae) šeimos rūšis —
mažasis pasagnosis (Rhinolophus hipposideros).
A. Pliateris [86] nurodo, kad jis
Lietuvoje gali būti. K. Grevė [33] spėja
jį užklystam ir į Latviją, bent jau į pietvakarių
rajonus. J. Elisono [26] teigimu,
T. Ivanauskas jį stebėjęs Lydos apylinkėse.
1(2). Aplink šnerves yra odos išaugos,
apžėlusios retais šereliais. Ausys be kramelių
(31 pav.) ............................................
♦Mažasis pasagnosis — Rhinolophus hipposideros
(48 p.)
2(1). Aplink šnerves nėra odos išaugų.
Ausys su kramsliais.
3(8). Viršugalvyje ausų kaušelių kraštus
jungia kaktinė raukšlė (32 pav.).
4(5). Prie pentino yra nedidelė epiblema
(40 pav., 6). Ausys ne ilgesnės kaip 18 mm.
Europinis plačiaausis — Barbastella barbastella
(71 p.)
5(4). Prie pentino epiblemos nėra (40
pav., 7). Ausys ilgesnės kaip 30 mm.
6(7). Prie tarpinės skraidomosios plėvės
laisvojo krašto yra 2—3 į viršų nesišakojančios
sausgyslės, kurios tęsiasi nuo priekinės
galūnės V piršto galo iki blauzdos
(33 pav., a). Dantų Pm2 ir Р тз karūnėlės
aukštesnės kaip pusė Pp4 fr Pm? karūnėlių
(34 pav., a) .........».....................................
Rudasis ausy lis — Plecotusauritus (67 p.)
7(6). Prie tarpinės skraidomosios plėvės
laisvojo krašto yra 1—2 į viršų nesišakojančios
sausgyslės, kurios tęsiasi nuo prie-
31 pav. Mažojo pasagnosio galva ir nosies raukšlės:
1 — pasaga, 2 — šnervės, 3 — balnas, 4 — skiauterė
32 pav. Europinio plačiaausio (a) ir rudojo ausylio
(b) kakta iš viršaus: 1 — ausis jungiančioji kaktinė
raukšlė
kinės galūnės V piršto galo, iki blauzdos
(33 pav., b). Dantų Pm2 ir Ртз karūnėlės
ne aukštesnės kaip pusė Pp4 ir Ргпг karūnėlių
(34 pav., b) ........................................
* Pilkasis ausylis — Plecotus austriacus
(52 p.)
8(3). Ausys viršugalvyje nesusisiekia.
9(22). Prie pentino yra gerai arba silpnai
išsivysčiusi epiblema.
10(13). Šoninės skraidomosios plėvės apačia
apžėlusi tankiais, tokios pat spalvos,
kaip pilvas, plaukais (35 pav., a). Epiblema
gerai išsivysčiusi (40 pav., 7, 8)
11(12). Dilbis 50—57 mm ilgio.................
Rudasis nakviša — Nyctalus noctula
(73 p.)
12(11). Dilbis 40—46 mm ilgio................
Mažasis nakviša — Nyctalus leisleri
(77 p.)
13(10). Šoninės skraidomosios plėvės apačia
apaugusi retais balsvais ar pilkais
plaukeliais arba visai plika (35 pav., b).
14(17). Dilbis trumpesnis kaip 37 mm.
15(16). Dilbis ilgesnis kaip 33 mm. Priekinės
galūnės I pirštas ilgas (36 pav., a).
Peniso galas išpūstas, jo viršutinėje pusėje
tęsiasi išilginė vagelė (37 pav., a). Kandžio
33 pav. Rudojo (a) ir pilkojo (b) ausylių tarpinės
plėvės gyslotumas: 1 — neišsišakojusios sausgyslės
34pav. Rudojo (a) ir pilkojo (b) ausylių viršutiniai
ir apatiniai dantys: 1 — Pm1, 2 — Pp4, 3 — Pm-2,
4 — Pm 3
I2 karūnėlės aukštis pastebimai didesnis už
I1 užpakalinės viršūnės aukštį (45 pav.,
10) ..............................................................................
Natuzijaus šikšniukas — Pipislrellus nathusii
(79 p.)
16(15). Dilbis trumpesnis kaip 33 mm.
Priekinės galūnės I pirštas trumpas (36
pav., b). Peniso galas beveik neišpūstas, jo
viršutinėje pusėje vagelės nėra (37 pav.,
b). Kandžio I2 karūnėlė ne didesnė arba
tokia kaip I1 žemesnioji viršūnė (45 pav.,
9)..................................................................
Šikšniukas nykštukas — Pipistrellus pipistrellus
(82 p.)
17(14). Dilbis ilgesnis kaip 37,5 mm.
18(19). Dilbio ilgis 48,5—56 mm............
4. Lietuvos fauna