Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Būrys. Porakanopiai — Artiodactyla 226
Šeima. Kiauliniai — Suidae 227
2/7 pav. Porakanopių dantys: 1 — bunodontiniai
(šerno), 2 — selenodontiniai (briedžio)
1* j А л § » b
218 pav. Dykaraginių (a) ir elninių (b) skruostiniai
dantys. 1 — danties vainiko apvadėlis
2(1). Snukis kitokios formos, baigiasi lūpomis.
Kaukolės orbitos uždaros. Viršutinių
kandžių nėra. Viršutinės iltys ( jeigu
yra) žemo kūgio formos, panašios į kandžius.
Skruostiniai dantys selenodontiniai
(217 pav., b). Kūnas apaugęs trumpais,
kartais trapiais plaukais.
3(12). Ragai kauliniai, šakoti, kasmet
keičiami. Skruostinių danrų vainikai žemi,
jų vertikalios briaunos remiasi į vainiko
pamatą supantį apvadėlį ir nesiekia alveolės
krašto (218 pav., b). Letenos išorinėje
pusėje (žemiau kulno) yra pagalvėlės formos
odos liauka, apaugusi ilgesniais plaukais.
4(5). Stambūs žvėrys. Suaugusių aukštis
per gogą ne mažiau kaip 160 cm. Kailis
(suaugusių ir jauniklių) nedėmėtas. Prie
uodegos pamato „veidrodėlio“ nėra. Snukis
kuprotas, nes viršutinė lūpa nukabusi
ant apatinės. Kaukolės nosikauliai trumpi
(trumpesni negu atstumas nuo jų priekio
iki tarpžandikaulių priekio) (žr. 253 pav.)
Briedis— Alces alces (253 p.)
5(4). Kūno matmenys mažesni. Jauniklių
(kai kurių rūšių ir suaugusių) kailis dėmėtas.
Prie' uodegos pamato yra „veidrodėlis“.
Snukis nekuprotas. Nosikauliai ilgesni
negu atstumas nuo jų priekio iki
tarpžandikaulių priekio (žr. 226, 237,
241, 245 pav.).
6(7). Uodega trumpa, paslėpta plaukuose.
Ragai nedideli, be akinių atšakų (žr. 246
pav.). Šnervių šonuose yra tamsios dėmelės..................................................................
Stirna — Capreolus capreolus (246 p.)
7(6). Uodega aiškiai matyti. Ragai dideli,
su akinėmis atšakomis (žr. 227, 238, 242
pav.). Šnervių šonuose tamsių dėmelių
nėra.
8(9). Suaugusių kailis nedėmėtas. „Veidrodėlis“
gelsvas arba šviesiai rusvas ir
užeina aukščiau uodegos pamato. Uodega
(su plaukais) trumpesnė už ausį, tokios
pat spalvos kaip nugara. Ragų kamieno
apatinėje dalyje yra ne mažiau kaip 2
atšakos — akinė ir tarpinė (žr. 227
pav.).............................................................
Taurusis elnias — Cervus elaphus
(233 p.)
9(8). Jauniklių ir suaugusių žvėrių kailis
dėmėtas. „Veidrodėlis“ baltas, neužeina
aukščiau uodegos pamato. Uodega (su
plaukais) tokio pat ilgio arba ilgesnė už
ausį, jos viršutinėje pusėje yra tamsi dėmė
arba išilginė juostelė. Ragų kamieno apatinėje
dalyje yra tik akinė atšaka (žr. 238,
242 pav.).
10(11). Uodega (su plaukais) tokio pat
ilgio kaip ausis, jos viršutinėje pusėje yra
ruda dėmė, apsupta baltais plaukais. Ragų
kamienas ir atšakos skerspjūvyje apvalūs
(žr. 242 pav.). Kakta siaura (jos plotis
siauriausioje vietoje tarp orbitų ir ragų
kelmelių mažesnis už mastoidinį plotį).
Viršutinės iltys yra, o jei iškritusios, tai
matyti jų alveolės......................................
Dėmėtasis elnias — Cervus nippon
(243 p.)
11(10). Uodega (su plaukais) gerokai
ilgesnė už ausį, jos viršutinėje pusėje yra
išilginė tamsi juosta. Ragų kamieno viršutinė
dalis praplatėjusi ir sudaro mentę
(žr. 238 pav.). Kakta plati (jos plotis siauriausioje
vietoje tarp orbitų ir ragų kelmelių
didesnis už mastoidinį). Viršutinių ilčių
nėra...............................................................
Danielius — Cervus dama (240 p.)
12(3). Ragai nešakoti, sudaryti iš raginių
makščių, užmautų ant kaktikaulio išaugų.
Ragai per visą gyvenimą nekeičiami.
Skruostinių dantų vainikai aukšti, jų vertikalios
briaunos siekia danties alveolės
kraštą (218 pav., a). Ant letenos (žemiau
kulno) odos liaukos nėra.
13(14). Panašus į aviną žvėris. Kūnas ne
ilgesnis kaip 1,5 m. Uodega trumpa, nesiekia
kulno. Viršutinė lūpa, išskyrus siaurą
išilginę juostelę per vidurį, apaugusi
plaukais. Šnervės arti viena, kitos............
Muflonas — Ovis ammo n musimon
(267 p.)
14(13). Stambaus jaučio išvaizdos žvėris.
Kūno ilgis iki 3 m. Uodega siekia kulną.
Viršutinė lūpa ir plotas tarp šnervių pliki...................................................................
Stumbras — Bison bonasus (260 p.)
Šeima
Kiauliniai
Suidae
Tai nedidelė porakanopių grupė, priklausanti
neatrajotojų (Nonruminantia)
pobūriui. Visoms rūšims būdingas ilgas
snukis (knyslė). Kojos trumpos. Kitaip
negu atrajotojai, turi ne tik apatinius, bet
ir viršutinius kandžius ir dideles išsikišusias
iltis, kurios visą gyvenimą auga.
Gyvena įvairiuose miškuose, miškastepėse
ir stepėse, daugiausia lygumose.
Paplitę Europos ir Azijos vidurinėje
bei pietinėje juostose ir Afrikoje, įskaitant
Madagaskarą. 8 rūšys, visos medžiojamos.
TSRS ir Lietuvoje 1 rūšis.
Šernas
Sus scrofa L., 1758
Кабан (rus.)
Wild boar (angį.)
Kūnas iš šonų plokščias, priekinė dalis
masyvi. Kaklas trumpas, raumeningas.
Galva didelė, pleištiška su ištįsusiu snukiu,
kuris baigiasi apskrita judria knysle. Akys
mažos ir giliai įdubusios. Trumpos stiprios
kojos baigiasi plačiai skeltomis kanopomis.
Uodega vidutinio ilgio, jos gale —
ilgesnių plaukų kuokštelis.
Kūnas apaugęs juosvais šeriais, kurie
vasarą trumpesni ir retesni negu žiemą.
Keteros šeriai ilgi; juos žvėris pašiaušia
iš baimės, pykčio ar norėdamas įbauginti
savo priešininką. Po šeriais — rudi švelnūs
vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs
žiemą. Kartais šernai būna degli.
Jauniklių kailiukas išilgai gelsvai ir rudai
dryžuotas. Maždaug po 3—5 mėn.
dryžuotumas išnyksta ir kailis tampa rausvai
rudas. Būdingas suaugusiems tamsus
kailis susiformuoja kitą pavasarį, kai žvėrys
pirmą kartą išsišeria.
Suaugę šernai šeriasi nuo kovo pabaigos
iki birželio vidurio ir ilgiau. Vasarą
kailis tamsesnis ir belikę tik šeriai. Iki
liepos pabaigos išauga ir vilnaplaukių,
bet žieminis kailis susiformuoja tik lapkričio—gruodžio
mėn.
Kūno masė ir matmenys: patinų (n —
19) Q 135 (109—160, gali būti iki
300) kg, L 163,3 (156—175) cm, C 27,8
(22—34) cm, A 15 (14—16) cm, G 91,3
(84—103) cm; patelių ( n — 12) Q 110
(101 — 125) kg, L 151 (146—164) cm, C
26 (23—30) cm, A 14 (12—15) cm, G
86,5 (82—94) cm.
Kaukolė masyvi, orbitos atviros (219
pav.). Patinams būdingos labai stambios
tribriaunės viršutinės ir apatinės iltys,
kurios visą laiką auga ir didėja. Patelių
iltys menkesnės. Dantų formulė: I?- CL Pt_
ML=44.
3
Kaukolės matmenys: patinų (n — 5)
KBi 376 (359—392) mm, KGi 264
(254—286) mm, Sp 165 (155—173) mm,
TOp 90 (85—92) mm; patelių (n — 7)
KBi 352 (340—364) mm, KGi 243
u*