25.07.2020 Views

Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Būrys. Porakanopiai — Artiodactyla 226

Šeima. Kiauliniai — Suidae 227

2/7 pav. Porakanopių dantys: 1 — bunodontiniai

(šerno), 2 — selenodontiniai (briedžio)

1* j А л § » b

218 pav. Dykaraginių (a) ir elninių (b) skruostiniai

dantys. 1 — danties vainiko apvadėlis

2(1). Snukis kitokios formos, baigiasi lūpomis.

Kaukolės orbitos uždaros. Viršutinių

kandžių nėra. Viršutinės iltys ( jeigu

yra) žemo kūgio formos, panašios į kandžius.

Skruostiniai dantys selenodontiniai

(217 pav., b). Kūnas apaugęs trumpais,

kartais trapiais plaukais.

3(12). Ragai kauliniai, šakoti, kasmet

keičiami. Skruostinių danrų vainikai žemi,

jų vertikalios briaunos remiasi į vainiko

pamatą supantį apvadėlį ir nesiekia alveolės

krašto (218 pav., b). Letenos išorinėje

pusėje (žemiau kulno) yra pagalvėlės formos

odos liauka, apaugusi ilgesniais plaukais.

4(5). Stambūs žvėrys. Suaugusių aukštis

per gogą ne mažiau kaip 160 cm. Kailis

(suaugusių ir jauniklių) nedėmėtas. Prie

uodegos pamato „veidrodėlio“ nėra. Snukis

kuprotas, nes viršutinė lūpa nukabusi

ant apatinės. Kaukolės nosikauliai trumpi

(trumpesni negu atstumas nuo jų priekio

iki tarpžandikaulių priekio) (žr. 253 pav.)

Briedis— Alces alces (253 p.)

5(4). Kūno matmenys mažesni. Jauniklių

(kai kurių rūšių ir suaugusių) kailis dėmėtas.

Prie' uodegos pamato yra „veidrodėlis“.

Snukis nekuprotas. Nosikauliai ilgesni

negu atstumas nuo jų priekio iki

tarpžandikaulių priekio (žr. 226, 237,

241, 245 pav.).

6(7). Uodega trumpa, paslėpta plaukuose.

Ragai nedideli, be akinių atšakų (žr. 246

pav.). Šnervių šonuose yra tamsios dėmelės..................................................................

Stirna — Capreolus capreolus (246 p.)

7(6). Uodega aiškiai matyti. Ragai dideli,

su akinėmis atšakomis (žr. 227, 238, 242

pav.). Šnervių šonuose tamsių dėmelių

nėra.

8(9). Suaugusių kailis nedėmėtas. „Veidrodėlis“

gelsvas arba šviesiai rusvas ir

užeina aukščiau uodegos pamato. Uodega

(su plaukais) trumpesnė už ausį, tokios

pat spalvos kaip nugara. Ragų kamieno

apatinėje dalyje yra ne mažiau kaip 2

atšakos — akinė ir tarpinė (žr. 227

pav.).............................................................

Taurusis elnias — Cervus elaphus

(233 p.)

9(8). Jauniklių ir suaugusių žvėrių kailis

dėmėtas. „Veidrodėlis“ baltas, neužeina

aukščiau uodegos pamato. Uodega (su

plaukais) tokio pat ilgio arba ilgesnė už

ausį, jos viršutinėje pusėje yra tamsi dėmė

arba išilginė juostelė. Ragų kamieno apatinėje

dalyje yra tik akinė atšaka (žr. 238,

242 pav.).

10(11). Uodega (su plaukais) tokio pat

ilgio kaip ausis, jos viršutinėje pusėje yra

ruda dėmė, apsupta baltais plaukais. Ragų

kamienas ir atšakos skerspjūvyje apvalūs

(žr. 242 pav.). Kakta siaura (jos plotis

siauriausioje vietoje tarp orbitų ir ragų

kelmelių mažesnis už mastoidinį plotį).

Viršutinės iltys yra, o jei iškritusios, tai

matyti jų alveolės......................................

Dėmėtasis elnias — Cervus nippon

(243 p.)

11(10). Uodega (su plaukais) gerokai

ilgesnė už ausį, jos viršutinėje pusėje yra

išilginė tamsi juosta. Ragų kamieno viršutinė

dalis praplatėjusi ir sudaro mentę

(žr. 238 pav.). Kakta plati (jos plotis siauriausioje

vietoje tarp orbitų ir ragų kelmelių

didesnis už mastoidinį). Viršutinių ilčių

nėra...............................................................

Danielius — Cervus dama (240 p.)

12(3). Ragai nešakoti, sudaryti iš raginių

makščių, užmautų ant kaktikaulio išaugų.

Ragai per visą gyvenimą nekeičiami.

Skruostinių dantų vainikai aukšti, jų vertikalios

briaunos siekia danties alveolės

kraštą (218 pav., a). Ant letenos (žemiau

kulno) odos liaukos nėra.

13(14). Panašus į aviną žvėris. Kūnas ne

ilgesnis kaip 1,5 m. Uodega trumpa, nesiekia

kulno. Viršutinė lūpa, išskyrus siaurą

išilginę juostelę per vidurį, apaugusi

plaukais. Šnervės arti viena, kitos............

Muflonas — Ovis ammo n musimon

(267 p.)

14(13). Stambaus jaučio išvaizdos žvėris.

Kūno ilgis iki 3 m. Uodega siekia kulną.

Viršutinė lūpa ir plotas tarp šnervių pliki...................................................................

Stumbras — Bison bonasus (260 p.)

Šeima

Kiauliniai

Suidae

Tai nedidelė porakanopių grupė, priklausanti

neatrajotojų (Nonruminantia)

pobūriui. Visoms rūšims būdingas ilgas

snukis (knyslė). Kojos trumpos. Kitaip

negu atrajotojai, turi ne tik apatinius, bet

ir viršutinius kandžius ir dideles išsikišusias

iltis, kurios visą gyvenimą auga.

Gyvena įvairiuose miškuose, miškastepėse

ir stepėse, daugiausia lygumose.

Paplitę Europos ir Azijos vidurinėje

bei pietinėje juostose ir Afrikoje, įskaitant

Madagaskarą. 8 rūšys, visos medžiojamos.

TSRS ir Lietuvoje 1 rūšis.

Šernas

Sus scrofa L., 1758

Кабан (rus.)

Wild boar (angį.)

Kūnas iš šonų plokščias, priekinė dalis

masyvi. Kaklas trumpas, raumeningas.

Galva didelė, pleištiška su ištįsusiu snukiu,

kuris baigiasi apskrita judria knysle. Akys

mažos ir giliai įdubusios. Trumpos stiprios

kojos baigiasi plačiai skeltomis kanopomis.

Uodega vidutinio ilgio, jos gale —

ilgesnių plaukų kuokštelis.

Kūnas apaugęs juosvais šeriais, kurie

vasarą trumpesni ir retesni negu žiemą.

Keteros šeriai ilgi; juos žvėris pašiaušia

iš baimės, pykčio ar norėdamas įbauginti

savo priešininką. Po šeriais — rudi švelnūs

vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs

žiemą. Kartais šernai būna degli.

Jauniklių kailiukas išilgai gelsvai ir rudai

dryžuotas. Maždaug po 3—5 mėn.

dryžuotumas išnyksta ir kailis tampa rausvai

rudas. Būdingas suaugusiems tamsus

kailis susiformuoja kitą pavasarį, kai žvėrys

pirmą kartą išsišeria.

Suaugę šernai šeriasi nuo kovo pabaigos

iki birželio vidurio ir ilgiau. Vasarą

kailis tamsesnis ir belikę tik šeriai. Iki

liepos pabaigos išauga ir vilnaplaukių,

bet žieminis kailis susiformuoja tik lapkričio—gruodžio

mėn.

Kūno masė ir matmenys: patinų (n —

19) Q 135 (109—160, gali būti iki

300) kg, L 163,3 (156—175) cm, C 27,8

(22—34) cm, A 15 (14—16) cm, G 91,3

(84—103) cm; patelių ( n — 12) Q 110

(101 — 125) kg, L 151 (146—164) cm, C

26 (23—30) cm, A 14 (12—15) cm, G

86,5 (82—94) cm.

Kaukolė masyvi, orbitos atviros (219

pav.). Patinams būdingos labai stambios

tribriaunės viršutinės ir apatinės iltys,

kurios visą laiką auga ir didėja. Patelių

iltys menkesnės. Dantų formulė: I?- CL Pt_

ML=44.

3

Kaukolės matmenys: patinų (n — 5)

KBi 376 (359—392) mm, KGi 264

(254—286) mm, Sp 165 (155—173) mm,

TOp 90 (85—92) mm; patelių (n — 7)

KBi 352 (340—364) mm, KGi 243

u*

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!