Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 54
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 55
42 pav. Šikšnosparnių ausų kramsliai: 1 — šiaurinio
ir 2 — vėlyvojo šikšnių, 3 — kadrinio, 4 —
vandeninio, 5 — Branto ir 6 — Natererio pelėausių,
7 — rudojo ausylio, 8 — europinio plačiaausio, 9 —
rus — iki Šiaurės ir Baltijos jūrų. Aptinkamas
Pietų Švedijoje.
Lietuvoje šio šikšnosparnio kolonijų
vasarą neaptikta. 1928—1932 m. 4 šios
rūšies šikšnosparniai stebėti Kaltanėnuose
(Švenčionių raj.) (A. M.). Pavieniai arba
nedidelėmis grupėmis patinai aptikti 1984
ir 1985 m. birželio mėn. Čepkelių rezervato
pietinėje dalyje (Varėnos raj.). Stebėti
Gardino ir Daugpilio apylinkėse [189,
214]. Žiemojančių kūdrinių pelėausių
būna Kauno fortuose.
Biologija. Kudrinis pelėausis gyvena
arti vandens. Slėptuvės labai įvairios. Migruodami
pavasarį ir rudenį, slepiasi medžių
drevėse, didesniuose paukščių inkirudojo
ir 10 — mažojo nakvišų, 11 — dvispalvio
plikšnio, 12 — Natuzijaus šikšniuko, 13 — šikšniuko
nykštuko
41 pav. Šikšnosparnių ausys: l — kadrinio, 2 — šikšnių, 8 — europinio plačiaausio, 9 — Natuzijaus
vandeninio, 3 — Branto ir 4 — Natererio pelėausių, šikšniuko, 10 — šikšniuko nykštuko, l t — rudojo
5 — rudojo ausylio, 6 — vėlyvojo ir 7 — šiaurinio nakvišos, 12 — dvispalvio plikšnio
už Prri2 ir lyg suspaustas gretimų dantų, su
kuriais liečiasi apvadėliu. Apatiniai krūminiai
dantys myotidontiniai (45 pav., 3,
46 pav., /).
Kaukolės matmenys (tik patinų, n —
4—6): KBi 17,0 (16,0—17,7) mm, TOp
5,1 (4,85—5,4) mm, Sp 11,6 (11,4—
11,8) mm, DKp 9,7 (9,3—10,0) mm, M a
7,65 (7,5—7,8) mm, V D Ei 6,7 (6,4—
6,9) mm, AŽi 13,0 (12,8—13,2) mm,
ŽŠa 4,0 (3,8—4,2) mm, ADEi 7,2 (7,1 —
7,3) mm.
Baculum (47 pav., 10,11) vidutinio
didumo: ilgis— 1,37 (0,97—1,82) mm,
plotis — 0,7 (0,64—0,77) mm, storis —
0,51 (0,42—0,62) mm. Jo matmenys ir
forma gali kisti. Pastoviausias — plotis.
Šaknies išpjova gali būti labai gili — iki
kauliuko vidurio, arba visai nežymi. Nugarinis
kumštelis dažniausiai labai didelis
ir įsiterpęs į šakninę išpjovą, bet jei išpjova
nežymi, jis susilieja su baculum.
Paplitimas. Kudrinis pelėausis paplitęs
vidutinio klimato juostoje Europoje ir
Vakarų Sibire iki Jenisejaus. Šiaurėje
arealas tęsiasi iki 60—61° š. p. Manoma,
kad Obės ir šiaurinės Dvinos baseinuose
jis paplitęs dar toliau į šiaurę. Vakarų
Sibire į pietus iki Sajanų, Altajaus ir Kazachstano
šiaurinių stepių, Rytų ir Centrinėje
Europoje — iki 49—50° š. p., Vakarų
Europoje — iki Karpatų ir Alpių. į vaka-
43 pav. Kudrinis pelėausis (albinosas)
44 pav. Kadrinio pelėausio kaukolė (padidinta 2,4
karto)
luose, įvairiuose medinių pastatų plyšiuose.
Patinai panašiose slėptuvėse laikosi ir
veisimosi periodu, o patelės apsigyvena
mediniuose pastatuose. Jų slėptuvės paprastai
būna pietinėje pastato pusėje ir
aukštai nuo žemės. Dažniausiai žiemoja