Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 60
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 61
anga dingsta. Viršorbitinis kauburėlis nedidelis
ir glotnus. Nosinė išpjova iki ilčių
alveolių užpakalinių kraštų, o tarpkandinė
išpjova baigiasi ties Pm2 dantis jungiančia
tariama linija. Ant skruostikaulių
yra nedidelės kaktinės išaugos. Viršugalvio
keteros nėra. Pakaušio ketera žema —
pakaušio gumburo iš užpakalio neapriboja,
todėl jis pamažu pereina į išsipūtusį
pakaušį (48 pav.).
Apatinio žandikaulio vainikinės ataugos
viršūnė smaila, jos užpakaliniame krašte,
prieš viršūnę, yra nedidelis išlinkis.
Dantų formulė — kaip kūdrinio pelėausio.
Kandis I1dviviršūnis, jo užpakalinė
viršūnė beveik iki pusės ilgosios viršūnės.
I2 su viena viršūne, jo apvadėlis vidinėje
pusėje sudaro kyšulį. Ilties užpakalinė
briauna lygi, orientuota link Pp4 protokono.
Pm3 truputį pastumtas į vidų iš dantų
eilės, labai mažas, apvadėlis jį juosia gretimų
dantų kaklelių aukštyje. Pp4 gali
būti su įvairaus didumo protokonu arba
visiškai be jo. Viršutiniai krūminiai M1-2
su ryškiais protokonuliais ir talonais, o
4 8 p a v . V a n d e n in io p e lė a u sio k a u k o lė (p a d id in ta
3 k a r tu s )
49 pav. Vandeninis pelėausis
M3 — be talono ir dažnai be protokonulio
(45 pav., 1, 46 pav., 2).
Apatiniai kandžiai panašūs į kūdrinio
pelėausio. Pm2 beveik dvigubai didesnis
už Pm3. Pp4 stambus, forma panašus į
iltį. Apatiniai krūminiai myotidontinio
tipo.
Kaukolės matmenys: patinų (n — 25—
36) КВІ 13,6 (12,5—14,5) mm, TOp
4 (3,8—4,3) mm, Sp 9,1 (8,6—9,5) mm,
DKp 7,8 (7,2—8,2) mm, DKa 7,2 (6,8—
7,5) mm, VDEi 5,3 (4,9—5,7) mm, AŽi
10,1 (9,7—10,8) mm, ŽSa 3 (2,8—3,3)
mm, ADEi 5,6 (5,4—6,1) mm; patelių
(n — 22—33) KBi 13,7 (13,2—14,6)
mm, TOp 4 (3,8—4,3) mm, Sp 9,1 (8,7—
9,4) mm, DKp 7,9 (7,6—8,2) mm, DKa
6,9 (6,3—7,3) mm, VDEi 5,3 (5,1—5,8)
mm, AŽi 10,2 (9,5—10,9) mm, ŽŠa 3
(2,9—3,4) mm, ADEi 5,6 (5,3—6) mm.
Baculum (47 pav., 1—5) ilgis — 0,71
(0,56—0,88) mm, plotis — 0,45 (0,3—
0,54) mm, storis ties nugariniu kumšteliu
— 0,3 (0,17—0,36) mm. Šaknies išpjova
yra visuomet, bet jos gylis nevienodas.
Pilvinė vagelė plati ir tęsiasi per visą
kauliuką. Nugarinis kumštelis vienodai
dažnai būna arba nebūna. Labai dažnai
paplatėję ir užlinkę į pilvo pusę kauliuko
kraštai ties viduriu sudaro būdingus kyšulius.
Paplitimas. Paplitęs Europoje ir Azijoje
vidutinio klimato juostoje. Europos šiaurėje
aptinkamas iki 61—63° š. p., pietuose —
iki Viduržemio jūros ir jos salų. Rytų
Europoje į pietus nuo Dono, Dnepro ir
Volgos žemupių negyvena. Azijoje area­
las driekiasi siaura juosta (tarp 47—51°
š. p.) iki Tolimųjų Rytų, iš ten šis šikšnosparnis
paplito Sachaline, Japonijoje, kai
kuriose Kurilų salose ir pietinėje Kamčiatkos
dalyje.
Lietuvoje vandeninio pelėausio didelių
kolonijų vasarą neaptikta. Pavieniai individai
sugauti Matuizų girininkijoje (Varėnos
raj.), Spindžio ež. pakrantėje (Trakų
raj.), prie Baltųjų Lakajų ežero (Molėtų
raj.). 1932 m. rugpjūčio 11 dieną trys
patelės sugautos Palūšėje (Ignalinos raj.),
senos liepos uokse (A. M.). Žiemojančių
daug aptinkama Kauno miesto fortuose,
Vytėnuose, Varniuose, o pavienių — Vilniuje
ir Biržuose. 1932 m. kovo 11 dieną
aptikti Vilniuje, katedros požemiuose
(A. M.).
Biologija. Labiausiai mėgsta ežeringas
vietoves, bet migruodami pavasarį ir rudenį
gali gyventi ir toliau nuo vandens telkinių.
Klajodami pavieniai žvėreliai arba
nedidelės jų grupės dieną įsikuria nedidelėse
medžių drevėse, inkiluose, kurių landa
maža, siauruose palangių ir medinių
sienų plyšiuose, po tiltais, tarp rąstų ir net
šuliniuose tarp betoninių rentinių. Panašiose
slėptuvėse patinai ir nesiveisiančios
patelės laikosi ir vasarą. Vaikingų patelių
didesnės kolonijos apsigyvena erdvesnėse
palėpėse, namų sienų ertmėse, didelėse
senų medžių drevėse. Slėptuvės paprastai
būna pavėsyje ir drėgnesnėse vietose.
Sausų, saulės kaitinamų vietų vengia.
Žiemoja tik požemiuose, kur oro temperatūra
būna 4—9 °C, o santykinis oro
drėgnumas artimas rasos taškui. Kartais
žiemoti pradeda ir šaltesnėse (0—2 °C)
bei sausesnėse (75—90%) slėptuvėse,
bet vėliau perskrenda į tinkamesnes vietas
arba, oro temperatūrai nukritus iki 0 °C,
greitai išsenka ir žūva.
Maitintis skrenda labai vėlai, praėjus
1,5—2 vai. po saulės laidos. Maitinasi be
pertraukos visą naktį. Kai oro temperatūra
būna artima 0 °C ir vabzdžiai beveik
neskraido, žvėreliai maitintis neskrenda
arba išskrenda trumpam — 1—2 vai. Kartais
po trumpo vakarinio maitinimosi kai
kurie žvėreliai dar skrenda maitintis paryčiui.
50 pav. Žiemojantys vandeniniai pelėausiai
Vandeniniai pelėausiai, gyvenantys netoli
žiemojimo vietų, vasaros slėptuvėse
aptinkami iki spalio pradžios ar net vidurio.
Gyvenantys toliau nuo pastovių žiemojimo
vietų, vasaros slėptuves apleidžia
jau rugpjūčio viduryje. I žiemavietes atskrenda
rugsėjo pirmą ar antrą dešimtadienį,
bet įminga tik spalio pradžioje, kai
masė padidėja iki 9,8 —13,8 g. Žiemojimo
vietose vandeninių pelėausių pamažu daugėja
iki vasario vidurio. Matyt, pavėlavę
žvėreliai atskrenda iš netinkamų slėptuvių
arba išbaidyti iš kitų žiemaviečių.
Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje
vandeninių pelėausių žiemavietėse sumažėja,
bet pavieniai žvėreliai jose užsibūna
net iki gegužės pradžios (kodėl taip yra —
neaišku).
Pavasarį ir rudenį klajoja nedidelėmis
5—15 žvėrelių grupėmis, nors kartais,
susijungus kelioms mažoms grupelėms, susidaro
iki 20—30 žvėrelių 1193]. Veisimosi
periodu kolonijos būna tokios pačios
arba padidėja iki 50—60 žvėrelių [188].
Patinai veisimosi periodu patelių kolonijose
reti. Spėjama, kad dauguma jų
gyvena atskirai [193]. Kolonijos vienarūšės,
kitų rūšių šikšnosparnių jose paprastai
nebūna.
Žiemoja šie šikšnosparniai taip pat
vienarūšėmis 2—6 žvėrelių grupelėmis,
kurių vienoje slėptuvėje gali būti gana
daug. Kartais į tokias grupeles įsimaišo
Natererio ar Branto pelėausiai, ausyliai
ir plačiaausiai.
Maitinasi netoli nuo slėptuvių. Vabzdžius
paprastai gaudo virš stovinčių ar