KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

30Transporto priemonių apmokestinimo politika. Vienas iš elektromobilių plėtrąstabdančių veiksnių (Lietuvos silpnybė) – menkas transporto priemonių apmokestinimas(žr. priedą nr. 7). Lietuvoje šiuo metu lengvieji automobiliai apmokestinami tik simboliniuregistracijos mokesčiu (fiksuotas 50 Lt dydis). Ši valstybės praktika neatitinka:Europos automobilių gamintojų asociacijos 10 bei Europos Komisijos siūlymų.Pateiktose rekomendacijose pabrėžiama harmonizuoto apmokestinimo būtinybė,todėl Lietuva turi atsižvelgti į ES narių taikomas apmokestinimo schemas;ES narių praktikos. ES valstybėse transporto priemonių (TP) mokesčiaigrindžiami: CO2 emisija, TP amžiumi, galia, kaina, kuro sunaudojimu, svoriu,variklio darbiniu tūriu ar keleto parametrų kombinacija. 14 ES valstybiųautomobilių ar degalų apmokestinimo sistemos yra visiškai ar dalinai paremtosCO2 emisijos ir/ar kuro sunaudojimo faktoriais.Mokesčių neefektyvumą liudija augantis automobilių parkas bei tuo pat metu itin parastajo kokybė (vidutinio automobilio amžiaus tendencijos). Valstybei rekomenduotina pakeistinusistovėjusius transporto priemonių apmokestinimo principus. Naujai įvesti mokesčiaituri siųsti aiškų signalą vartotojams bei gamintojams: apmokestinimo sistemose CO2kriterijų laikant esminiu bus skatinamas mažesnės emisijos transporto priemoniųįsigijimas.Viena iš Lietuvos stiprybių elektromobilių sektoriaus vystyme – tai Lietuvos gyventojųįpročiai važinėti automobiliais bei palyginti didelis automobilių skaičius Lietuvoje. Kitavertus, valstybei labai aktuali grėsmė, jog elektromobilių rinka Lietuvoje nesusikurs dėl jųbrangumo VDV automobilių atžvilgiu. Dabartinė situacija rodo, jog norint plėsti elektravaromų transporto priemonių rinką, būtini valstybės veiksmai: aplinkosaugos faktoriumiparemta mokesčių sistema bei specialus elektromobilių rėmimas.3.2. ES ir Lietuvos transporto politikos kryptysŠiame skyriuje apžvelgiami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos programiniaidokumentai ir teisės aktai nurodyti techninėje užduotyje ar papildomai parinktiKonsultanto. Oficialių Europos Sąjungos institucijų dokumentuose pateikti bendri EStikslai ir ES tikslai atskiroms šalims narėms. Oficialių Lietuvos Respublikos institucijųdokumentuose pateikti ES tikslai Lietuvai bei jų įgyvendinimo planai. Pilnas apžvelgtųprograminių dokumentų ir teisės aktų sąrašas pateikiamas priede nr. 4.Vienas pagrindinių dokumentų, kuriame įvardijami ES tikslai iki 2020 m. ES šalimsnarėms yra „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Šiuodokumentu siekiama gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo (užimtumas, skurdo lygis,išsilavinimas), mokslinių tyrimų plėtros, aplinkos taršos mažinimo ir energijos vartojimoefektyvumo didinimo. Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, buvo iškelti individualūs tikslaiiki 2020 m. kiekvienoje iš išvardintų kategorijų pagal šalies galimybes prisidėti priebendrų ES tikslų pasiekimo. Šių ES tikslų Lietuvai įgyvendinimo priemonės pateiktosLietuvos nacionaliniuose dokumentuose: „Nacionalinėje atsinaujinančių energijos ištekliųplėtros strategijoje“, „Energijos efektyvumo veiksmų plane“, „Jungtinių Tautų Bendrosios10 Pagrindiniai automobilių apmokestinimo principai yra mokesčių linijiškumas, pagrindimas CO2 emisijos parametru,technologinis neutralumas, neutralumas biudžeto atžvilgiu (transporto mokesčiai nėra papildomų biudžeto pajamųsurinkimo įrankis). Šaltinis: Europos automobilių gamintojų asociacija. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 15 d.]. Prieiga perinternetą