KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

54sektoriaus darbuotojai dėl švietimo sistemos orientacijos į studijų procesą beinusistovėjusio „etato“ principo mokslinių tyrimų veiklą dažnu atveju atlieka tik kaipantraeilę. Lietuvoje rinkos dalyviai mokslo ir tyrimų srityje veikia „ad hoc“ principu: Universitetai vykdo tiriamąją veiklą priklausomai nuo savo interesų bei noro, beprojektinio finansavimo schemų; Ministerijos bei ūkio subjektai retai užsako mokslo tyrimų darbus.Lietuvos mokslo taryba konkursiniu būdu finansuoja mokslinius tyrimus projektamskonkuruojant tarpusavyje bendroje eilėje. Prioritetai teikiami dažniausiai biotechnologijų,chemijos, fizikos projektams fundamentiniams projektams, o tarp šešių prioritetiniųLietuvos mokslo krypčių transporto inžinerija nėra įvardyta 27 .Medžiagotyra. Medžiagų mokslo sritis kol kas Lietuvoje plėtojasi vangiai, tačiau vykdantšio mokslo vystymui palankius veiksmus plėtra gali būti ženkliai paspartinta.Akcentuotina ypač perspektyvi medžiagotyros atšaka – nanotechologijos. Nano mokslas,pasižymintis plačiu pritaikymo būdų spektru, gali būti viena iš Lietuvos įmoniųkonkurencingumo kėlimo galimybių. Galimi nanotechnologijų pritaikymo pavyzdžiaielektromobilių pramonėje:Nano medžiagų panaudojimas elektromobilių valdymo sistemų elektroninei įrangaigaminti (lengvesni, plonesni, eikvojantys mažiau energijos sprendimai);Nano konstrukcijų, nano junginių sprendimai (nano plastikas ir kt.) elektromobiliodalių (kėbulas, padangos) gamyboje;Metalo nano kristalų panaudojimas elektronikoje – naujos nanoelektronikos sritiesplėtros galimybė;Visi kiti sprendimai, dėka kurių technologija tampa ženkliai atsparesnė, tvirtesnėbei tuo pat metu lengvesnė (rimta konkurencija eiliniams gamintojams).Išanalizavus pagrindinių Lietuvos universitetų studijų programas, pastebima, jog atskirospirmosios pakopos studijų programos 28 dėstomos tik KTU Fundamentaliųjų mokslųfakultete bei VU Chemijos fakultete su galimybe toliau studijas tęsti magistrantūroje.Medžiagų mokslas studentams modulio forma siūlomas šiose aukštojo moksloinstitucijose bei jų programose:KTU. Technologijos mokslai. Studijų programos: „Aplinkosaugos inžinerija”,„Cheminė technologija ir inžinerija”, „Elektros energetikos technologijos”,„Telekomunikacijos”;VGTU. Fiziniai mokslai. Studijų programos: „Inovatyvioji gamybos inžinerija“(pirmosios pakopos studijos); „Medžiagų ir suvirinimo inžinerija“,„Nanobiotechnologija“ (antrosios pakopos studijos).Universitetuose dėstant modulius šalia teorijos taikomi praktiniai studijų metodai:laboratoriniai darbai, praktika privačiame sektoriuje, tyrimo bei mokslo institutuose.27 Lietuvos mokslo taryba. Mokslo konkursinis finansavimas: nacionalinės mokslo programos, mokslininkųgrupių projektai. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą 28 KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas: studijų programa „Medžiagos ir nanotechnologijos“ (Medžiagųtechnologijų bakalauras). VU Chemijos fakultetas: studijų programa ,,Nanotechnologijos ir medžiagotyra”