Kadangi nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatyta iki 2020 metų pasiekti, kad biodegalai bendrame kelių <strong>transporto</strong> degalų balanse sudarytų ne mažiau 15 procentų, Lietuvos Vyriausybė 2004 m. rugpjūčio 26 d. patvirtino Biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo programą, pagal kurią Lietuvos įsipareigojimai didinti biodegalų dalį <strong>transporto</strong> degalų balanse 2010 m. iki 5,75 % turėtų būti įgyvendinti laiku. Esant tokiems augimo tempams, per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį turėtų būti pasiekta ir Strategijoje numatyta 15 % biodegalų dalis bendrame <strong>transporto</strong> degalų balanse. 1.1.2. Oro tarša Vidaus degimo variklių (benzininių ir dyzelinių) degimo dujų sudėtis priklauso nuo degalų sudėties bei kokybės, variklio techninės būklės ir darbo režimo. Automobilių <strong>transporto</strong> deginiai turi apie 200 cheminių junginių, iš kurių daugelis kenksmingi žmogui, biosferai. Tai – anglies monoksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai, aldehidai, suodžiai ir kt. Tačiau atmosferą teršia ne vien automobilių <strong>transporto</strong> deginiai, bet ir variklių karterio dujos, į aplinką iš degalų bako patenkantys angliavandeniliai (Štreimikienė, 2001). Kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą gali sąlygoti klimato pokyčius (šiltnamio efektas), rūgštinius lietus, ozono formavimąsi troposferoje, bei fotocheminio smogo susidarymą. Transportas yra vienas pagrindinių taršos šaltinių, sąlygojantis šiltnamio efektą. Pagrindinės kenksmingos medžiagos šiuo atveju yra CO 2 , N 2 O ir CH 4 . Transporto veiklos teršalai sudaro vieną penktąją visų išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą. Labiausiai prie šio proceso prisideda CO 2 , kurio dalis šiame penktadalyje siekia iki 97 % (N 2 O ir CH 4 yra 2,8 % ir 0,4 % atitinkamai). Išmetamų SO 2 bei NO x poveikis pasireiškia dirvožemio bei vandens rūgštėjimu. Kelių <strong>transporto</strong> veikla sąlygojo beveik 17 % visų šių teršalų išmetimą į atmosferą. SO 2 išsiskiria oksiduojantis degaluose esančiai sierai ir sukelia tiesioginį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Apie 7 % viso SO 2 kiekio patenkančio į atmosferą yra susiję su <strong>transporto</strong> veikla. NO x emisija atsiranda dėl degalų degimo esant aukštai temperatūrai bei aukštam slėgiui. Šiuo metu apie 44 % viso NO x kiekio, patenkančio į atmosferą, yra susiję su <strong>transporto</strong> veikla. Lakiųjų organinių junginių, NO x , CO ir CH 4 emisija į orą sąlygoja troposferinio ozono susidarymą. Pastarasis turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei ekosistemai. Su kelių <strong>transporto</strong> veikla sietinas beveik 40 % šių medžiagų patekimas į atmosferą. Vertinant absoliučiomis reikšmėmis, kelių <strong>transporto</strong> veikla daugiausiai sąlygoja CO išmetimą į atmosferą (dėl nepilnai sudegusių degalų). Dėl kelių <strong>transporto</strong> veiklos į atmosferą 9
pateko beveik 55 % iš visos CO emisijos. CO turi didelį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, ypač įtakoja organizmo galimybę įsisavinti deguonį. Sveikatai žalingos kietosios dalelės (KD), visų pirma, sietinos su dyzelinių variklių veikla (pastarųjų emisija šiuo atžvilgiu yra 30 ar 70 kartų didesnė, lyginant su benzininiais varikliais). Šios dalelės išlieka ore gana ilgą laiką ir prisideda prie smogo susidarymo. Toks smogas gali turėti <strong>neigiamo</strong>s įtakos žmonių sveikatai – sąlygoti kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Dėl kelių <strong>transporto</strong> veiklos į atmosferą patenka apytikriai 27 % visų išmetamų sveikatai žalingų kietųjų dalelių. Remiantis ES atliktų tyrinėjimų rezultatais galima sudaryti 1.4 lentelę, nurodančią, kokios <strong>transporto</strong> rūšys kokiomis medžiagomis teršia aplinką (Project Realise, 2003). 1.4 lentelė. Įvairių <strong>transporto</strong> rūšių išmetamų teršalų kiekių palyginimas (g/t.km) Transporto rūšis CO CO 2 NO x SO 2 CH 4 LOJ 1 KD10 Kelių transportas 0,2...2,4 50...333 0,24...3,6 0,03...0,4 0,2...0,9 0,025...1,1 0,005...0,2 Geležinkelių transportas 0,02...0,2 9...102 0,07...1,9 0,04...0,4 0,02...0,9 0,01...0,1 0,01...0,08 Trumpųjų nuotolių laivyba 0,02...0,2 7,7...31 0,11...0,72 0,05...0,51 0,04...0,08 0,01...0,02 0,002...0,04 Vidaus vandenų laivyba 0,11 33...81 0,26...1,45 0,04 - 0,03...0,05 0,02 1 Lakiosios organinės jungtys 1.5 lentelėje yra pateikta informacija ir apie <strong>transporto</strong> kaip atskiros ūkio šakos į aplinką skleidžiančios kenksmingas medžiagas palyginimą su kitomis materialinėmis veiklos sritimis (LR Statistikos departamentas, 2006). 1.5 lentelė. Aplinką teršiančių medžiagų išmetimas į orą įvairiose ūkio šakose, tūkst. tonų 1995 2000 2001 2002 2003 2004 Bendra emisija, iš viso 1 522,0 445,6 414,0 417,2 423,6 438,7 Anglies monoksidas 286,0 281,5 228,6 225,5 226,4 236,0 Azoto oksidai 65,0 47,5 55,0 59,7 61,1 64,5 Sieros dioksidas 94,0 43,1 48,8 46,7 46,8 51,2 Lakieji organiniai junginiai 77,0 60,8 70,6 72,4 74,7 71,2 Kietosios dalelės ... 12,7 11,0 12,9 14,6 15,8 Tona / mln. Lt BVP 20,4 9,7 8,5 8,0 7,4 7,0 Pramonė, iš viso 65,0 56,2 62,9 64,1 80,1 91,2 Anglies monoksidas 11,0 11,9 6,8 7,4 10,0 12,4 Azoto oksidai 4,0 4,5 3,6 4,1 5,6 8,1 Sieros dioksidas 14,0 14,6 10,6 8,2 16,0 18,7 Lakieji organiniai junginiai 36,0 21,5 41,0 42,6 45,0 47,0 Kietosios dalelės ... 3,7 0,9 1,8 3,5 5,0 Energetika, iš viso 176,0 191,3 186,9 182,5 170,5 162,6 Anglies monoksidas 76,0 128,5 121,9 116,8 114,3 109,0 Azoto oksidai 23,0 14,2 10,8 12,2 11,0 10,5 10
- Page 2 and 3: Turinys 1. Įvadas ................
- Page 4 and 5: 1. Įvadas Gamybinės ir paslaugas
- Page 6 and 7: 1.1 lentelė. Galutinis energijos r
- Page 8 and 9: Mtne EU-27 Viso Benzinas Dyzelinas
- Page 12 and 13: 1995 2000 2001 2002 2003 2004 Siero
- Page 14 and 15: prevencijos veiksmų 2007-2013 met
- Page 16 and 17: naudojamų ledui tirpdyti ir kt.).
- Page 18 and 19: Eismo sauga lieka viena aktualiausi
- Page 20 and 21: Remiantis ES institucijų inicijuot
- Page 22 and 23: Srautų modelių metodikose numatom
- Page 24 and 25: trukmes [10]. Kitas galimas būdas
- Page 26 and 27: pasiskirstymo funkciją, kuri apra
- Page 28 and 29: Hoogendooras ir Bovy‘io ištobuli
- Page 30 and 31: pagreičius darbiniais bei ekstrema
- Page 32 and 33: Tyrimai parodė, kad be skirstymo
- Page 34 and 35: pastaruoju metu, pradėjus naudoti
- Page 36 and 37: priklausomai nuo eismo ženklų, p
- Page 38 and 39: F(t 1 ,t 2 ,...t n ; k 1 ,k 2 ...k
- Page 40 and 41: GATVĖ i-asis ž RUOŽAS ETAPAS KEL
- Page 42 and 43: Automobilio judėjimo gatvės ruož
- Page 44 and 45: 6000 5000 n, aps/min 4000 3000 2000
- Page 46 and 47: transporto priemonės vairuotojas:
- Page 48 and 49: funkcija: 2 d x dt t dx t dx t
- Page 50 and 51: Pastaruoju metu plačiai naudojamos
- Page 52 and 53: ūtų gautos konfliktinių situacij
- Page 54 and 55: 2.21 pav. Eismo srauto intensyvumo
- Page 56 and 57: 2.23 pav. Automobilių skaičiaus p
- Page 58 and 59: 2.4.2. Klaipėdos miestas 2.24 pav.
- Page 60 and 61:
2.4 lentelė Sugaišdavo aut./parą
- Page 62 and 63:
2.5 lentelė M1 M2 M3 N1 N2 N3 Koef
- Page 64 and 65:
triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67:
3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69:
3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71:
valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73:
3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75:
mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77:
Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79:
Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81:
V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83:
Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85:
Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 86 and 87:
žiema pavasaris vasara ruduo 4.4 p
- Page 88 and 89:
ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91:
Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93:
Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95:
Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97:
palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99:
pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 100 and 101:
Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
- Page 102 and 103:
Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105:
5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 106 and 107:
sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
- Page 108 and 109:
GARSAS (subjektyviai suvokiamas tri
- Page 110 and 111:
kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113:
Dozė - atsakas Poveikio zona Rizik
- Page 114 and 115:
Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117:
kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119:
6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121:
6.6. Apibendrinimas Vilniuje triuk
- Page 122 and 123:
7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 124 and 125:
80,00 25,00 70,00 60,00 20,00 BVP,
- Page 126 and 127:
ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129:
7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131:
detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133:
7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135:
dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137:
8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 138 and 139:
sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
- Page 140 and 141:
8.2. Tyrimo objektas ir metodai Tyr
- Page 142 and 143:
intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145:
Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147:
8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149:
8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151:
Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153:
9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155:
automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157:
A 5 - Lietuvos policijos eismo prie
- Page 158 and 159:
Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161:
čia: čia: čia: M P - mirtinos pa
- Page 162 and 163:
S S I M 1 S1 L1 1 7390,719150,00 79
- Page 164 and 165:
9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167:
čia: I 4 n 21,5 n P 1,089 BVP
- Page 168 and 169:
Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171:
Kelių eismo įvykių skaičius Žu
- Page 172 and 173:
10.1. Spūsčių kaštai Spūstys a
- Page 174 and 175:
10.2. Eismo įvykių kaštai Išori
- Page 176 and 177:
10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179:
Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181:
11. Išvados 1. Atlikti teoriniai,
- Page 182 and 183:
ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185:
ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187:
vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas 1. Trans
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas 50 45 40 35 Greitis km/
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys 2.2 Priedo 3 pa