Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
atlikta „Epi Info 2007“ ir „SPSS 11“ statistiniais paketais. Apskaičiuoti stresorių ir stesinės<br />
reakcijos vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Stresoriaus vidurkio didėjimas nurodė jo<br />
intensyvėjimą, steso simptomo ar stresinės reakcijos vidurkio didėjimas – labiau išreikštą stresinę<br />
reakciją.<br />
Eismo saugumo nepaisymo <strong>transporto</strong> spūstyse dažnio ir stresorių ryšiui bei vairuotojų<br />
streso simptomų ar stresinės reakcijos dažnumo ir stresorių ryšiui nustatyti naudota daugiafaktorinė<br />
linijinė regresinė analizė, kur <strong>transporto</strong> spūstyse eismo saugumo nepaisymas ir stresinė reakcija<br />
buvo priklausomi dydžiai, o stresoriai – nepriklausomi. Daugiafaktoriniam regresiniam modeliui<br />
sudaryti pasirinktas laipsniško įtraukimo būdas (angl. stepwise). Pradiniame etape į modelį įtrauktas<br />
stipriausias pagal koreliacinį ryšį su eismo saugumo nepaisymu <strong>transporto</strong> spūstyse ar stresine<br />
vairuotojų reakcija veiksnys. Siekiant padidinti modelio efektyvumą, kiekviename kitame etape į<br />
modelį buvo įtraukiama po vieną veiksnį. Procedūra buvo kartojama tol, kol buvo įtraukti visi<br />
<strong>transporto</strong> spūstyse eismo saugumo nepaisymo ir stresorių ryšiui arba stresinės reakcijos ir stresorių<br />
ryšiui statistiškai reikšmingi veiksniai [164]. Apskaičiuoti į modelius įtrauktų veiksnių koreliacijos<br />
koeficientai (r), standartizuoti regresijos koeficientai (Beta), pakoreguotas determinacijos<br />
koeficientas (R 2 ) ir Fišerio kriterijus (F).<br />
Mikroautobusų ir taksi tirtiems rodikliams palyginti naudoti Higienos instituto Darbo<br />
medicinos centro baigiamosios 2000–2001 m. ataskaitos „Vilniaus miesto visuomeninio <strong>transporto</strong><br />
(troleibusų ir autobusų) vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos būklės įvertinimas“ duomenys [165].<br />
8.3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas<br />
8.3.1. Vairuotojų profesionalų stresines situacijas darbe sąlygojantys<br />
veiksniai, jų intensyvumas<br />
Nustatyta, kad mikroautobusų ir taksi vairuotojų darbo stresorių vertinimas statistiškai<br />
reikšmingai skiriasi (8.2 lentelė). Nustatyti intensyvesni mikroautobusų vairuotojų blogų<br />
bendradarbių santykių, ribotų trumpų darbinių pertraukėlių, priverstinio darbo tempo, dėmesio<br />
koncentracijos ir nepasitenkinimo darbu veiksniai lyginant su taksi vairuotojų tais pačiais<br />
veiksniais. Tuo tarpu taksi vairuotojų – intensyvesni darbo nesavarankiškumo, fizinės įtampos ir<br />
izoliacijos veiksniai.<br />
Tyrimo rezultatai parodė, kad mikroautobusų ir taksi vairuotojai dėmesio koncentracijos,<br />
atsakomybės už kitų asmenų saugumą, atsakomybės už materialines vertybes ir skubėjimo<br />
veiksnius vertino kaip labiausiai intensyvius stresorius, darbo nesavarankiškumą – kaip mažiausiai<br />
140
Change language