Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

1. Įvadas
Gamybinės ir paslaugas tiekiančios įmonės naudoja transporto sektoriaus paslaugas
gabenant žaliavas, darbuotojus bei išvežant galutinius produktus ir tiekiant paslaugas. Šiuolaikinės
ekonomikos funkcionavimas neįsivaizduojamas be išvystytos ir tinkamai funkcionuojančios
transporto sistemos. Ryšys tarp ekonomikos vystymosi ir pervežimų vystymosi yra labai glaudus ir
akivaizdus. Eurostat praneša, kad 1995 – 2005 metų laikotarpių BVP vidutiniškai augo 2,3 % per
metus taip pat augo ir pervežamų krovinių kiekis bei keleivių skaičius.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, ryšys tarp ekonominio augimo ir transporto sektoriaus plėtros
yra labai glaudus. Transportas auga greičiau negu ekonomika: tai aiškinama jo lankstumu ir
geresniu prisitaikymu nei kitos transporto rūšys prie vartotojų poreikių. Europos komisija tikisi, kad
iki 2020 metų krovinių vežimo apimtys padidės 50 %, o keleivių – 35 %. Lietuvos ekonomikai
vystantis smarkiai greičiau negu augant ES vidurkiui, tikėtina, kad pervežimų apimtys ateityje augs
sparčiau. Prognozuojant krovinių srautus iki 2015, jie turėtų padidėti (lyginant su 2005 metų
krovinių srautais): 92 % (pesimistinis scenarijus), 144 % (vidutiniškas scenarijus), 169 %
(optimistiškas scenarijus) (Transporto sektoriaus įtakos Lietuvos ekonomikai bei gyvenimo kokybei
studija, 2007).
Transporto sektorius ypatingai svarbus visoje ES, nes jo vystymas didina darbuotojų
produktyvumą, dėl to kyla darbuotojų pajamos ir jų gyvenimo standartai.
Transportas labai prisideda prie ekonomikos augimo ir kartu kainuoja visuomenei.
Transporto poveikio aplinkai kaina ES bendrai vertinama 1,1 % BVP. Tačiau augantys krovinių ir
keleivių pervežimai ir siekis tuo pat metu laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų iš principo
prieštarauja vienas kitam.
1.1. Transporto neigiamo poveikio aplinkai problemos ES
Transporto priemonių kiekio spartus didėjimas, pasaulinių degalų atsargų mažėjimas, kainų
augimas, atmosferos užterštumo didėjimas, sukeliantis globalinius atmosferos pokyčius, susijusius
su ozono skylėmis ir visuotiniu atšilimu, potvyniais, pastaraisiais dešimtmečiais verčia
mokslininkus labai susirūpinti transporto energetikos problemomis (Ambrazevičius, Baublys, 2001;
Perez Ballesta et al, 2008). Oro tarša yra viena iš didžiausių problemų didmiesčiuose, turinti įtakos
žmonių sveikatos būklei (Kurt et al, 2008; Chun-Quan Ou, 2008). Dedama daug pastangų mažinant
oro taršą bei gerinant miestų oro kokybę, tačiau nepaisant to milijonai žmonių gyvena aplinkoje,
kenkiančioje jų sveikatai (Smit, 2008). Daug dėmesio skiriama ryšiams tarp žmonių sveikatos ir
3