Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m³ (ribinė vertė – 125 µg/m³) , o vidutinė metinė koncentracija
tesiekė 1 µg/m³ (ribinė vertė – 20 µg/m³).
Anglies monoksido koncentracija buvo matuota trijose matavimo stotyse. Maksimali 8 val.
slenkančio vidurkio vertė siekė nuo 1 iki 3 µg/m³ (nuo 2005 m. įsigaliojusi 8 val. slenkančio
vidurkio ribinė vertė – 10 µg/m³).
Benzeno koncentracija matuota Žirmūnuose. Išmatuota vidutinė metinė vertė – 5 µg/m³.
2006 m. ribinė vertė kartu su leistinu nuokrypio dydžiu – 9 µg/m³, o nuo 2010-01-01 įsigaliosianti
ribinė vertė – 5 µg/m³.
Švino koncentracija matuota Lazdynuose. Ji yra daug mažesnė už nustatytą ribinę vertę.
Išmatuota metinė ribinė vertė siekė 0,006 µg/m³ (nuo 2005-01-01 įsigaliojusi ribinė vertė – 0,5
µg/m³).
2007 metais Vilniaus aglomeracijoje oro kokybės tyrimai buvo atliekami keturiose Vilniaus
miesto automatizuotose oro užterštumo matavimo stotyse. Matuotos koncentracijos teršalų, kurių
vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: kietųjų dalelių (KD 10 ),
kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 10 mikronų, sieros dioksido (SO 2 ) , azoto dioksido
(NO 2 ), anglies monoksido (CO), ozono (O 3 ), benzeno.
KD 10 koncentracija buvo matuota visose automatinėse matavimo stotyse. Pagal ES
direktyvų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus, 2005-01-01 KD 10 koncentracijai taikomos metinė
(40 µg/m³) ir 24 valandų (50 µg/m³) ribinės vertės. 24 val. norma neturi būti viršyta daugiau nei 35
kartus per kalendorinius metus.
2007 m. vidutinė metinė KD 10 koncentracija siekė nuo 18 µg/m³ Lazdynuose iki 32 µg/m³
Žirmūnuose ir neviršijo normos. Didžiausios iš vidutinių paros koncentracijų svyravo nuo 83 µg/m³
Lazdynuose iki 125 µg/m³ Savanorių, ir visose stotyse viršijo 24 val. ribinę vertę. 2007 m. galiojusi
norma Senamiestyje buvo viršyta 21 parą, Lazdynuose – 8, Žirmūnuose – 45, o Savanorių
prospekte – 20. Pagal teisės aktų reikalavimus, paros norma neturi būti viršyta daugiau nei 35
dienas per metus, tačiau vienoje stotyje (t.y. Žirmūnuose) buvo užfiksuoti 45 viršijimai. Iš tyrimų
rezultatų matyti, kad esant intensyviam eismui gatvėse, kietųjų dalelių koncentracija viršija normą
dažniau nei leidžiama.
Oro užterštumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, teršalų emisijos apimčių,
miesto infrastruktūros. Vilniuje, kur daug stacionarių taršos šaltinių ir intensyvus transporto eismas,
palankios sąlygos teršalams kauptis susidaro, kai orus ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas –
anticiklonas. Tuomet vyrauja ramūs, be vėjo ir kritulių orai, dėl to sumažėja vertikalusis oro
sluoksnių maišymasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Esant palankioms
teršalų sklaidai oro sąlygoms (smarkus vėjas ir krituliai), į orą patekę teršalai išsklaidomi,
išplaunami ar nusodinami. Žinoma, reikia įvertinti ir transporto įtaką, nes oro taršą lemia tiek
69