Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

ajonuose (Melnragėje, Sportininkų g., Kretingos g., Debreceno g., Liepojos ir P. Lideikio
g.) vidutinė NO 2 koncentracija svyravo tarp žemutinės ir viršutinės vertinimo ribų (26–32
μg/m 3 ).
29. Remiantis informacija apie Klaipėdos miesto mokymo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigų
teritorijos dirvožemių būklę ir taršą sunkiaisiais metalais bei naftos produktais, apie 50 %
tirtos teritorijos priskirta „leistinai užterštos“ kategorijai (remiantis rodiklių Ko ir Zd verčių
analize). Apie 34 % atvejų pavojingesnę užterštumo kategoriją lemia naftos produktų
(lengvųjų angliavandenilių C6–C28) kiekis.
30. Chromo junginių buvo aptikta tik Karaliaus Vilhelmo kanale. Vidutinės koncentracijos Cr
buvo 0,00285 mg/l, t.y. dvigubai mažesnės už fonines. Karaliaus Vilhelmo kanale ir
ežerėliuose netoli kanalo užtaršos Cr nepastebėta. Zn junginių buvo aptikta tik Karaliaus
Vilhelmo kanale. Vidutinės koncentracijos Zn buvo 0,248 mg/l, t.y. 8 kartus didesnė už
foninę. Tai galima susieti su transporto įtaka. Mn junginiai buvo tirti Karaliaus Vilhelmo
kanale. Vidutinės Mn koncentracijos siekė nuo 0,0092 iki 0,0614 mg/l, o vidutinė
koncentracija buvo 0,032 mg/l, t.y. mažesnė negu foninė koncentracija (0,045 mg/l).
31. Dviejuose vandens mėginiuose, paimtuose Karaliaus Vilhelmo kanale, naftos produktų
koncentracijos buvo didesnės negu DLK (0,3 mg/l). Natūraliai naftos produktai vandens
telkiniuose nėra sutinkami, todėl tai galima susieti su Kairių poligono ir miesto transporto
tarša.
32. Klaipėdos gatvėse, kuriose transporto eismas nėra intensyvus, gyvenamosios aplinkos
(gyvenamųjų namų, ikimokyklinių bei mokymo įstaigų, ligoninių) teritorijose triukšmas
neviršija leistinų lygių, nustatytų Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis
triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose
bei jų aplinkoje“. Gyvenamosios aplinkos teritorijose ekvivalentinio triukšmo vidutinė paros
dozė DT paros ≤ 1. Tokiu atveju žmogui sudarytos kokybiškos gyvenimo sąlygos triukšmo
rizikos organizmui atžvilgiu.
33. Gatvėse, kuriose transporto eismas yra intensyvus, gyvenamosios aplinkos teritorijose
ekvivalentinis triukšmas per parą yra 57–80 dBA. Bendra vidutinė paros dozė atskirų gatvių
gyvenamosios aplinkos teritorijose nustatyta nuo 3,1 iki 33. Ilgalaikis poveikis esamo
triukšmo gyvenamosios aplinkos teritorijose kelia grėsmę sveikatai, gali atsirasti atskirų
organų ir sistemų veiklos sutrikimų arba išsivystyti ligos. Pagal TLK 10, tai apima nervų
sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo
audinio ligas. Galimi klausos pažeidimai.
34. Maksimalaus triukšmo vidutinės lygių reikšmės yra didesnės už nustatytus leistinus lygius
1–8 dBA, gali neigiamai lemti gyvenamąją aplinką piko valandomis.
183