Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Įskaitinių kelių eismo įvykių nuostoliai skaičiuojami atskirai šiems atvejams:
- kelių eismo įvykiams su mirtinomis pasekmėmis;
- kelių eismo įvykiams su neįgalumo pasekmėmis;
- kelių eismo įvykiams su sunkiai sužeistaisiais;
- kelių eismo įvykiams su lengvai sužeistaisiais.
Įskaitinių kelių eismo įvykių nuostoliai apskaičiuojami susumavus:
- apgadintų transporto priemonių remonto išlaidas;
- nuostolius dėl transporto priemonių prastovų;
- nuostolius dėl krovinio sugadinimo kelių eismo įvykio metu;
- sugadinto kelio ir kelio statinių atstatymo ir remonto išlaidas;
- Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, prokuratūros, teismų darbuotojų, tiriančių
eismo įvykį, išlaidos;
- nuostolius dėl žmonių, nukentėjusių kelių eismo įvykiuose (gydymo išlaidos, pašalpos,
pensijos, dalies nacionalinio produkto netekimas).
Neįskaitinių kelių eismo įvykių nuostoliai vertinami analogiškai (čia nesumuojami
nuostoliai dėl žmonių, nukentėjusių kelių eismo įvykiuose).
Kelių eismo įvykių sudėtingumas ir nuostolių dydis priklauso nuo eismo sąlygų, todėl
apskaičiuojant padarytus nuostolius, reikia atsižvelgti į eismo sąlygas. Skaičiuojant kelių eismo
įvykių nuostolius vienam žmogui turi būti įvertinta, kad dėl pastovių nacionalinių pajamų augimo ir
realaus darbo užmokesčio visuomenės nuostoliai dėl kelių eismo įvykių keičiasi kiekvienais metais.
Todėl skaičiavimuose būtina nurodyti metus, kuriems skaičiuojami nuostoliai.
9.3. Bendri kelių eismo įvykių nuostoliai
čia:
Bendri kelių eismo įvykių nuostoliai skaičiuojami pagal šią formulę:
A – bendri eismo įvykio nuostoliai;
6
i 1 2 3 4 5 6
,
i1
A A A A A A A A
A
1
– žala, padaryta transporto priemonėms, sugadintų transporto priemonių nuvežimo ir
remonto išlaidos;
A
2
– nuostoliai dėl transporto priemonių prastovų nuo sugedimo momento iki pataisymo;
A
3
– krovinių sugadinimo nuostoliai;
A
4
– sugadintų kelių ir kelio statinių atstatymo ir remonto darbų išlaidos;
154