Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
įtraukti pradiniame etape. Šiame etape modelio efektyvumas – 22 %. Antrojo stresoriaus – eismo<br />
saugumo nepaisymo <strong>transporto</strong> spūstyse – įtraukimas modelio efektyvumą pagal pakoreaguotą<br />
determinacijos koeficientą padidino iki 31 %. Sekančiuose etapuose paeiliui įtraukti dar du darbo<br />
stresoriai – fizinė įtampa ir priverstinis skubėjimas darbe. Jie modelio efektyvumą padidino iki<br />
37 %. Penktame etape į modelį įtrauktas nepasitenkinimo gyvenimu veiksnys, kuris rezultatą<br />
pagerino iki 39 %, šeštame etape dėmesio koncentracijos stresorius – dar 2 %. Izoliacijos ir blogų<br />
bendradarbių santykių veiksnių įtraukimas kartu su kitais anksčiau įtrauktais veiksniais (sunkiais<br />
dažnai pasikartojančiais darbo periodais, eismo saugumo nepaisymu, fizine įtampa, priverstiniu<br />
skubėjimu, nepasitenkinimu gyvenimu, dėmesio koncentracija) leido 42 % paaiškinti dažnesnę<br />
autobusų vairuotojų stresinę reakciją [165].<br />
Kaip žinoma, vairavimo sąlygos Vilniaus mieste yra apsunkintos visiems vairuotojams,<br />
tačiau vairuotojams profesionalams su specifinėmis vairavimo problemomis susidurti ir priimti<br />
greitus sprendimus tenka nuolat. Susidarius konfliktinei situacijai ar iškilus saugumo pavojui,<br />
vairuotojas negali tikėtis pagalbos iš savo kolegų ar vadovų. Vairuotojo darbo specifika reikalauja<br />
nuolat besikeičiančių situacijų akylaus stebėjimo, o priimant sprendimus būtina atsižvelgti į daugelį<br />
veiksnių. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad, dažnai siekiant išvengti žmonių sužeidimo ar<br />
materialinių nuostolių, reikia greitai reaguoti, sudėtingus sprendimus tenka priimti skubiai [169].<br />
Nustatyta, kas izoliacija, t.y. socialinio kontakto su kolegomis nebuvimas, ir priverstinai didelis<br />
darbo tempas statistiškai patikimai susiję su miokardo infarkto išsivystymu [170]. Transporto<br />
spūstyse griežti visuomeniniame transporte dirbančių vairuotojų darbo grafikai, skubėjimas<br />
neišvengiamai sukelia įvairias stresines reakcijas. Literatūros šaltinių duomenimis vairuotojų<br />
profesionalų vairavimo sukelta įtampa ypač dažnai sukelia padidėjusį nuovargį. Padidėjęs nuovargis<br />
glaudžiai susijęs su miego problemomis. Sutrikęs miegas dar labiau didina nuovargio pojūtį. Yra<br />
duomenų, kad nuovargis yra pagrindinė eismo įvykių ir vairuotojų mirčių priežastis [147, 158]. Kita<br />
vertus, tokie vairuotojų streso simptomai kaip padidėjęs nuovargis ar kiti nemolonūs pojūčiai yra<br />
pirmieji pavojaus ženklai, kurie įspėja apie padidėjusią grėsmę darbuotojo sveikatai.<br />
Esant intensyviam ir ilgai trunkančiam stresui gali būti pažeidžiami funkciniai adaptaciniai<br />
mechanizmai, susilpnėti vairuotojų imuninė sistema ir mažėti atsparumas infekcijoms. Todėl<br />
tikimybė, kad darbuotojai ne tik dažniau skųsis įvairiais skausmais ir negalavimais, bet ir dažniau<br />
sirgs širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, raumenų ir skeleto sistemų ligomis, didėja.<br />
Literatūros šaltiniuose daugiausia nagrinėti autobusų vairuotojų sveikatos problemas<br />
predisponuojantys psichosocialiniai darbo stresoriai. Akcentuojamos didėjančios <strong>transporto</strong> spūstys<br />
didmiesčiuose. Netterstom B duomenimis, dėl didelių <strong>transporto</strong> kamščių autobusų vairuotojų<br />
išeminės širdies ligos rizika padidėja apie du kartus, lyginant su autobusų vairuotojais, kurie dirba<br />
mažiau intensyvaus eismo maršrutuose [170].<br />
150
Change language