Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

eismo apimčių. Lietuvos išmetamu NO x dujų kiekis 2004 metais siekė 31940 tonų. 1998 jis buvo
30000 tonų. Tad nors absoliutus kiekis padidėjo 6 %, o transporto priemonių skaičius tuo periodu
padidėjo 30,9 %. Todėl santykinis NO x išmetimas sumažėjo 24,4 % (t.y. jeigu dabar būtų tiek pat
transporto priemonių kaip ir 1998, jos išmestų 24,4 % mažiau NO x dujų).
1.1.3. Vandens tarša
Kasmet gausėjantys miesto transporto srautai sukelia daugybę ekologinių problemų: plečiasi
akustinio diskomforto zonos, teršiamas dirvožemis, oras ir paviršiniai vandenys. Tarp išvardintų
aplinkos komponentų mažiausiai tirtas transporto poveikis paviršinio vandens telkiniams. Sunku
vienareikšmiškai įvertinti transporto poveikį vandens telkiniams remiantis kontroliuojamais
paviršinio vandens kokybės rodikliais (pH, nitritai, nitratai ir kt.) Abejonių nekelia potenciali
paviršinių vandens telkinių užtarša sunkiaisiais metalais (švinu, manganu, nikeliu, chromu ir kt.),
kurie patenka į aplinką kartu su degalų degimo produktais bei išsipylusia alyva ir degalais. Todėl
paviršinių vandenų kontrolė turi būti atliekama periodiškai.
Transportas vandens šaltinius gali teršti tiesiogiai ir netiesiogiai. Kelių transporto atveju
kenksmingų nuotekų tiesioginis patekimas į paviršinius vandenis yra vienas iš būdų kaip vandens
šaltinis gali būti užterštas. Vandens tarša taip pat gali prasidėti dėl infrastruktūros (pvz. kelio
paviršiaus) nusidėvėjimo ar korozijos, kuomet ištekėję teršalai į vandens šaltinius patenka
netiesiogiai.
1.1.4. Triukšmas
2002 metais patvirtinta Europos Parlamento ir komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos
triukšmo įvertinimo ir valdymo. Ši direktyva pateikia nuostatas, kaip plėtoti ir užbaigti esamą
Bendrijos priemonių dėl pagrindinių šaltinių spinduliuojamo triukšmo rinkinį, o ypač dėl kelių ir
geležinkelių transporto priemonių bei infrastruktūros, orlaivių, lauko mechanizmų ir pramonės
įrangos bei mobilių įrenginių ir parengti papildomas trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes
priemones.
Taip pat įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos
triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas, Europos Sąjungos valstybės pagal triukšmo strateginio
kartografavimo rezultatus rengia triukšmo prevencijos veiksmų planus. 2002/49/EB direktyvos
nuostatos į Lietuvos teisinę bazę perkeltos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin.,
2004, Nr. 164-5971), o triukšmo prevencijos veiksmams įgyvendinti – Valstybinė triukšmo
12