Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
12. Rekomendacijos<br />
1. Sukurta <strong>transporto</strong> <strong>poveikio</strong> urbanistinėse zonose vertinimo metodika, neigiamą <strong>transporto</strong><br />
sistemos įtaką išreiškianti piniginiais vienetais, gali būti panaudota supažindinant visuomenę<br />
su sprendimais <strong>transporto</strong> sistemos ir jos infrastruktūros vystymo srityje, argumentuotai<br />
motyvuojant priemones, mažinančias neigiamą <strong>transporto</strong> sistemos plėtros poveikį ir jų<br />
finansavimą, siekiant harmoningos plėtros ir gerinant santykius tiek tarp vežėjų ir <strong>transporto</strong><br />
vartotojų, tiek tarp tiesioginių <strong>transporto</strong> sistemos naudotojų ir visuomenės dalies, tiesiogiai<br />
nesusijusių su sistema, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės lygmenyje<br />
2. Pinigine išraiška išreikšta <strong>neigiamo</strong> <strong>transporto</strong> <strong>poveikio</strong> vertinimo metodika išryškina<br />
išorinių <strong>transporto</strong> sistemos kaštų internalizavimo problemas, padėsiančias efektyviau<br />
naudoti <strong>transporto</strong> infrastruktūrą numatant tarpžinybines plėtros programas.<br />
3. Sukurta <strong>transporto</strong> nuostolių vertinimo metodika leis tiesioginiam užsakovui – Lietuvos<br />
Respublikos Susisiekimo ministerijai bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir<br />
Aplinkos ministerijoms tiksliau vertinti investicinių projektų <strong>transporto</strong> sistemoje būtinumą,<br />
perspektyvas ir prioritetus, spręsti finansavimo paskirstymo uždavinius.<br />
4. Spūsčių nuostolių tikslinimui ir esamų gatvių pralaidumo galimybių pilnam išnaudojimui<br />
būtina automatizuota srautų tyrimo sistema bent trijuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose,<br />
teikianti duomenis (minimalus parametrų skaičius - <strong>transporto</strong> priemonių srauto<br />
intensyvumas, greitis ir eilių dydis sankryžose) analizei ir operatyviam valdymui. Šiuo metu<br />
spūsčių susidarymą ir išsisklaidymą sunku prognozuoti, nes nei vienoje iš analizuotų miestų<br />
<strong>transporto</strong> sistemų nėra vieningos duomenų bazės.<br />
5. Turint spūsčių susidarymo fiksavimo ar prevencijos sistemą, ją būtų galima susieti su<br />
esančia vairuotojų informavimo sistema, pvz., išnaudojus esamas ar specialias radijo stotis,<br />
taip bent dalį <strong>transporto</strong> priemonių nukreipiant iš galimų spūsčių susidarymo ruožų.<br />
Tobulesnės duomenų kaupimo ir apdorojimo bazės sudarytų sąlygas tokią informaciją teikti<br />
tiesiog esminę įtaką <strong>transporto</strong> srautų formavimuisi turinčių sankryžų prieigose.<br />
6. Analizuoti ir sukurti skaitiniai modeliai sudaro sąlygas savivaldybių Transporto skyriams<br />
tiksliau prognozuoti galimas spūsčių susidarymo vietas ir trukmes, kartu numatyti<br />
priemones joms išvengti bei įvertinti rekonstrukcijos, tinklų remonto ar tiesimo darbų,<br />
turinčių įtakos <strong>transporto</strong> sistemos veiklai, įtaką.<br />
7. Tyrimų rezultatai rodo, kad gatvių pralaidumą mažina netikslus, kartais neadekvatus<br />
vairuotojų elgesys. Reikia parengti rekomendacijas, kaip vairuotojas turėtų elgtis spūstyse,<br />
siekiant sumažinti jo stresą, galimą agresyvią reakciją ir taip sumažinti netinkamų<br />
sprendimų, galinčių išderinti srauto judėjimą, tikimybę.<br />
186
Change language