Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

kambariuose nustatytus ekvivalentinio triukšmo lygius).
35–39 dBA, 40–44 dBA, 45–49 dBA, 50–54 dBA vidutiniai lygiai yra mažesni už
ekvivalentinio triukšmo lygį, nustatytą gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje
visai parai. Tokiu atveju gyventojams sudaromos palankios sąlygos triukšmo atžvilgiu sveikatai ir
gyvenimo kokybei. Jautresniems asmenims (ligoniai, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės) gali
atsirasti subjektyvios reakcijos (psichoemocinės).
55–59 dBA ekvivalentinio triukšmo vertės gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties aplinkoje
neviršijo leistino vidutinio paros lygio vertės. Tačiau nenurodant nakties garso lygių, vidutinės
reikšmės neturėtų būti didesnės visų paros laikotarpių ribinių lygių verčių. Kaip rodo atlikti tyrimai,
Vilniaus ir Klaipėdos miestuose nakties metu triukšmo lygio vertės būna 5–6 dB žemesnės. Tokiu
atveju toks triukšmo lygis gyvenamųjų namų aplinkoje yra priimtinas.
60–64 dBA triukšmas, suvokiamas kaip dirginantis veiksnys, neviršija leistino vidutinio
paros garso lygio, tačiau nakties metu toks garso lygis nepriimtinas, nes viršytų ribinę nakties
triukšmo vertę 5–9 dB, dėl ko neužtikrinamas poilsis nakties metu, sutrikdomas miegas.
Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad pirmojo miokardo infarkto atvejų kilo Kauno
miesto teritorijose, kuriose daugiau kaip 50 % visų gyventojų buvo veikiami 60–65 dBA garsu,
suvokiamu kaip dirginantis veiksnys (Gražulevičienė, 2003; Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2002/49/EB).
Vidutinės 65–69 dBA ir aukštesnės triukšmo lygio vertės yra nepriimtinos gyvenamųjų ir
visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, kadangi kelia grėsmę gyventojų sveikatai, atsiranda
objektyvios reakcijos, gali atsirasti sveikatos sutrikimų arba išsivystyti ligos (pagal TLK 10 apima
nervų sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo
audinio ligas). Didėjant garsui, triukšmo ekspozicijai, didėja rizika sveikatai.
Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad didėjant transporto triukšmui, didėjo 25–64 metų
amžiaus vyrų sergamumas miokardo infarktu nuo 2,07 mažiausioje (< 55 dBA) triukšmo
ekspozicijos klasėje iki 2,57 didžiausioje (> 65 dBA) ekspozicijos klasėje. Santykinė miokardo
infarkto rizika 55–64 metų vyrams buvo 1,92; 95 %. PI 1,0–3,67. Transporto triukšmas
gyvenamajame mikrorajone patikimai didino vyresnio amžiaus vyrų sergamumą miokardo infarktu.
Didžiausias sergamumas miokardo infarktu buvo Centro ir Kalniečių seniūnijose, o pagal
ekspozicijos klases į didžiausio triukšmo lygio klasę pateko dauguma Centro seniūnijos rinkimų
apylinkių, taip pat keletas Dainavos, Šančių bei Vilijampolės seniūnijų rinkimų apylinkių. Daugeliu
atvejų didžiausias sergamumas miokardo infarktu 1000 gyventojų buvo tose apylinkėse, kurių
didžiausia ploto dalis buvo veikiama triukšmo lygio, galinčio sukelti neigiamą poveikį sveikatai
(Gražulevičienė, 2003).
115