Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

16,8 17,4 15,4
25
20
18,6
18,6
21,2
21,2
q, aut. sk./min.
15
10
13,8
11,4 11,2
8,08
14,3
14,2
9,69 8,57
8,61
8,46
7,52
13,3
14
8,26
10,6
8,57
6,43
5
4,58
0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25
Tyrimų punktai
Šaltinis: Kauno m. Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus duomenys, 2005 m.
2.22 pav. Eismo srauto intensyvumas
Didelis eismo intensyvumas nustatytas šešiuose (1-3,9,10,18) ruožuose. Tarus, kad spūsčių
ilgis atskiruose ruožuose proporcingas srauto intensyvumui (vidutinis šešių ruožų koeficientas
0,838) srauto netolygumas metuose (1+0,8+0,7+0,6+0,4)/6=0,583, gauname kad per parą spūstyse
gaišdavo 20000×6×0,838×0,583=58632 aut./parą. 2005 m. Kauno mieste registruota 21533
automobiliai, iš jų M1 klasės – 19890, M2 – 69, M3 – 90, N1 – 882, N2 – 206 ir N3 – 396. Priėmus
prielaidą, kad panaši buvo ir mieste važinėjančių automobilių sudėtis, ir tarus, kad vienas
automobilis spūstyse sugaišdavo vidutiniškai 0,25 val., gaunama gaišties trukmė.
Skaičiavimai atlikti 2005 m. situacijai. Norint nustatyti spūsčių nuostolius 2006 m.,
pasinaudota prielaida, kad transporto srautai Kauno m. kasmet didėjo 5 procentais (Kauno m.
Transporto skyriaus informacija). Pagal „Regitros“ registravimo duomenis, esminio pokyčio
transporto priemonių sudėtyje neįvyko, tačiau nuo 2005 m. kasmet 6 procentai M1 kategorijos
automobilių buvo su dujine įranga. Papildomai tenka įvertinti tai, kad eismo intensyvumas
magistraliniuose ir krašto keliuose ties Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais 2006-2007 m.
laikotarpyje padidėjo 20-30 procentų ir priartėjo prie srautų miesto gatvėse intensyvumo. Tai didina
spūsčių miestuose tikimybę.
54