Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

(Fragilaria) ir indiferentinės-halofilinės (Achnanthes, Amphora) rūšys.
Skirtingais abiejų vandens telkinių formavimosi laikotarpiais nustatytas indiferentiniųhalofilinių
rūšių pagausėjimas. Viena iš priežasčių, galėjusių turėti įtakos druskingiems vandenims
būdingų titnaginių dumblų išplitimui, gali būti kelių priežiūrai naudojamos druskos (chloridai).
Tačiau šioje srityje dar reikėtų sukaupti daugiau duomenų, atlikti papildomų tyrimų.
3.6. Apibendrinimas
Vilniaus mieste nustatyti vidutiniai triukšmo lygiai siekė 72,7–79,4 dBA. Didžiausias
triukšmo lygis Vilniaus mieste yra Geležinio Vilko, Ozo, Kalvarijų, Ukmergės, Antakalnio, Olandų,
Pylimo, Pamėnkalnio, A.Goštauto gatvėse, Savanorių bei Konstitucijos prospektuose. Pagal 2007
m. parengto Vilniaus miesto strateginį triukšmo žemėlapio strateginio kartografavimo statistinius
duomenis, 101 100 žmonių yra veikiami 55–59 dB L dvn triukšmo lygio.
Oro tarša labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, teršalų emisijos apimčių, miesto
infrastruktūros. Vilniuje, kur daug stacionarių taršos šaltinių ir intensyvus transporto eismas,
palankios sąlygos teršalams kauptis susidaro, kai orus ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas –
anticiklonas. Tuomet vyrauja ramūs be vėjo ir kritulių orai, dėl to sumažėja vertikalusis oro
sluoksnių maišymasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Esant palankioms
teršalų sklaidai oro sąlygoms (smarkus vėjas ir krituliai), į orą patekę teršalai išsklaidomi,
išplaunami ar nusodinami. Žinoma, reikia įvertinti ir transporto įtaką, nes oro taršą lemia tiek
transportas, tiek stacionarūs taršos šaltiniai. Žirmūnų stotyje kovo mėnesį užfiksuota 11 atvejų, kai
buvo viršijama žmonių sveikatos apsaugai nustatyta ribinė vertė. Apibendrinant reikia pasakyti, kad
aplinkos oro kokybė Vilniaus aglomeracijoje yra gera ir belieka stengtis ją išsaugoti, kad ji atitiktų
subalansuotos plėtros principus ir aukštą aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugos lygį.
Automobilių transporto poveikį miesto teritorijų dirvožemiui įvertinti sunku, kadangi
teršalus į aplinka išmeta ne vien transportas, bet ir pramonės įmonės; teršalai pernešami oru iš
artimesnių ir tolimesnių taršos šaltinių. Vertinant Vilniaus mikrorajonų dirvožemio taršą
sunkiaisiais metalais, didžiausia buvo nustatyta Senamiestyje, o mažiausia – Žirmūnų ir Antakalnio
rajonuose. Vyrauja didelės Zn ir Pb koncentracijos. Šie metalai priskiriami prie transporto poveikį
indikuojančių elementų. Prognozuojama, kad po 50 metų Vilniaus miesto dirvožemių kokybė gali
būti blogos būklės (Zc > 32). Natrio chlorido (esant žemesnei nei –10 o C temperatūrai) naudojimas
gatvių priežiūrai aktualus dėl to, kad su paviršiaus nuotekomis chloridai gali patekti į vandens
telkinius ir veikti augaliją, skatinti dirvožemio eroziją ir pagreitinti teršalų (pvz., sunkiųjų metalų)
judrumą.
76