Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
trukmes [10]. Kitas galimas būdas apibrėžti šį greitį – nustatyti eismo juostos greitį pagal eismo<br />
juostos greičio Gauso skirstinio scholastinį modelį. Pasiskirstymas apibrėžiamas vidutiniu eismo<br />
juostos greičiu ir standartiniu nuokrypiu.<br />
Ir vienu ir kitu atveju tenka naudoti žemesnio ar aukštesnio lygmens srautų modelius.<br />
2.1. Eismo srautų tyrimo metodai<br />
Eismo srautų modeliavimas yra kompleksinis daugiamatis uždavinys, kurio sprendimo<br />
sudėtingumas priklauso nuo <strong>transporto</strong> tinklo sudėtingumo laipsnio bei dydžio, optimizuojamų bei<br />
ribojančių parametrų aibių bei jų poaibių. Matematiniai eismo srautų modeliai, priklausomai nuo<br />
pasirinktų modelio erdvinių sąlygų, t.y. <strong>transporto</strong> tinklo zonų bei šių zonų dydžio, skirstomi į<br />
makroskopinius, mezoskopinius ir mikroskopinius. Viešojo <strong>transporto</strong> (VT) sistemose naudojami<br />
specifiniai matematiniai modeliai: <strong>transporto</strong> tinklo sisteminės analizės (pagrįstos grafų teorijos<br />
metodais), VT poreikių nustatymo (anketavimo bei statistiniai metodai) bei jų patenkinimo<br />
(lygiagretus daugiakriterinis optimizavimas, aptarnavimo bei sistemų teorija).<br />
Makroskopiniai eismo srautų modeliai aprašo bendrąsias eismo charakteristikas. Viešojo<br />
<strong>transporto</strong> ir kitų <strong>transporto</strong> priemonių bendrojo eismo srauto nagrinėjimui bei analizei tikslinga<br />
taikyti mezoskopinio modeliavimo principus. Mezoskopinio modeliavimo principas – automobilių<br />
grupių, išskirtų pagal tam tikrus pasirinktus kriterijus, sudarymas, leidžiantis mažinti vienu metu<br />
nagrinėjamų objektų skaičių. Šie modeliai, tikimybiškai specifikuodami individų elgesį, <strong>transporto</strong><br />
sraute nebeišskiria individualių <strong>transporto</strong> priemonių. Eismas pateikiamas mažomis eismo vienetų<br />
grupėmis, nors jų veikla bei tarpusavio sąveika aprašoma gana detaliai. Modeliuojant naudojami<br />
metodai dažnai nutolsta nuo fizinio <strong>transporto</strong> srauto pagrindo, pvz. Prigogine ir Hermano, Paveri-<br />
Fonatana mezoskopiniai modeliai gauti taikant dujų kinetinės teorijos lygtis.<br />
Šiame etape mezoskopiniai modeliai nagrinėjami detaliau. Tokiuose eismo srauto<br />
modeliuose <strong>transporto</strong> priemonių judėjimas ir vairuotojų elgesys nėra žymimas ar aprašomas<br />
individualiai, bet traktuojamas kaip bendras dėsnis (pvz., naudojant tikimybines pasiskirstymo<br />
funkcijas). Tačiau <strong>transporto</strong> priemonių judėjimo ir vairuotojų elgesio taisyklės modelyje<br />
apibūdinamos individualiai. Pavyzdžiui, kinetinis dujų modelis aprašo greičio pasiskirstymus<br />
apibrėžtoje vietoje ir nurodytu laiku. Paprastai šių pasiskirstymų dinamiką lemia įvairūs procesai<br />
(pvz., pagreitis, sąveika tarp <strong>transporto</strong> priemonių), aprašantys individualią vairuotojų elgseną.<br />
Mezoskopinio eismo srauto modeliai yra trejopi:<br />
• priešakinio srauto pasiskirstymo modeliai;<br />
• klasteriniai modeliai;<br />
23
Change language