Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

3.4. Dirvožemio tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
Vilniaus miesto dirvožemių taršą sunkiaisiais metalais tyrę Geologijos ir geografijos
instituto mokslininkai nurodo, kad pagrindiniai sunkieji metalai, kurie indikuoja transporto poveikį,
yra Pb, Zn, Cu, Sn and Mo (Lietuvos geocheminis atlasas, 1999). Įvertinta, kad Šnipiškių seniūnijos
teritorijos dirvožemiuose transporto poveikis turėjo didžiausią poveikį intensyviausioms Pb
anomalijoms. Daugiau kaip 114 ppm Pb (kai foninės koncentracijos siekia apie 14 ppm)
koncentracijos aptiktos dirvožemyje abipus Kalvarijų gatvės ties sankryžomis su Krokuvos ir
Turgaus gatvėmis, Kalvarijos gatvės ruože tarp Juozapavičiaus ir Ukmergės gatvių, Šatrijos gatvėje,
Termoizoliacijos instituto teritorijoje, Kernavės gatvės viduryje (Lietuvos geocheminis atlasas,
1999).
2003 m. Geologijos ir geografijos instituto tyrėjų nuomone, įvertinus Vilniaus gyvenamųjų
rajonų dirvožemio ekologinę-geocheminę būklę ir intensyvaus transporto bei pramonės įmonių
įtaką, prognozuojama, kad silpnos anomalijos (kai 4 < Zc < 8) gali pradėti formuotis po 5 metų,
patenkinamos būklės dirvožemis (kai 8 < Zc < 16) – po 12 metų, vidutinės (kai 16 < Zc < 32) – po
26 metų, o blogos (kai Zc > 32) – po 55 metų (Taraškevičius, 2003) (Zc – bendras taršos faktorius,
įvertinantis potencialiai pavojingus elementus).
Nuolat besiplečianti miestų ir kelių infrastruktūra sukelia antropogeninį poveikį gyvajai
gamtai (Baltrėnas, 1996; Idzelis, 2008). Didėjantys automobilių srautai reikalauja naudoti saugaus
eismo užtikrinimo priemones. Viena iš jų – žiemos metu plačiai naudojamos kelių priežiūros
druskos. Jų vartojimo padariniai – neigiama įtaka kelio aplinkos komponentams. Susikaupusios
didelės kelių priežiūros druskų koncentracijos (iki 3200 mg/l) sniege (Storpirštytė, 2004) su sniego
tirpsmo vandeniu patenka į dirvožemį ir neigiamai veikia pakelių augmeniją (Baltrėnas, 2006). Šie
padariniai itin išryškėja miestuose, kur yra didelis užstatymas prie pat gatvių, nėra kelio griovių, kur
galėtų susikaupti nuo važiuojamosios kelio dalies nuvalytas sniegas su druskomis, dažnai
neįmanoma iš karto surinkti ir išvežti sniegą nuo šaligatvių. Mechanizuotai barstomose intensyvaus
eismo gatvėse Vilniaus mieste nustatytas chloridų kiekis sniege buvo 1911–2571 mg/l. Lietaus
kanalizacijos vandenyje chloridų kiekis buvo 438–1223 mg/l. Chloridų koncentracija lietaus
kanalizacijos vandenyje yra 2–2,5 karto mažesnė negu šalia gatvių susikaupusiame sniege
(Laurinavičius, 1996), tačiau nustatyta, kad su sniego tirpsmo vandeniu pavasario polaidžio metu
per lietaus nuotakyną į atvirus vandens telkinius gali patekti dideli chloridų kiekiai. Pastaraisiais
metais, siekiant užtikrinti eismo saugumą, sunaudojami vis didesni druskų kiekiai. Aplinkos
apsaugos agentūros duomenimis 2005–2006 m. žiemos sezonu Vilniaus miesto gatvėse slidumui
72