Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

mažesnė negu foninė žiedo viduryje (Baltrėnas, 2003).
Rekomendacijose, pateiktose vertinant transporto poveikį dirvožemiui, nurodoma, kad
kiekvieno kelio ir konkrečioje situacijoje (atsižvelgiant į reljefą, vėjo kryptis ir pan.) apsauginių
sanitarinių zonų plotį reikėtų nustatyti diferencijuotai: įdubose, upių slėniuose ir kituose reljefo
pažemėjimuose šios zonos turėtų būtų platesnės nei gerai vėjų prapučiamų kelių atkarpoje (pvz.,
lygumoje) (Baltrėnas, 2003). Ūkio veiklai rekomenduojama naudoti pakelių zonas, nutolusias ne
mažiau kaip 15 m. Kelio aplinkos dirvožemiui ir paviršiniams vandens telkiniams apsaugoti
rekomenduojama rengti lietaus nuotekų valymo filtrus su sorbentų įkrovomis (Baltrėnas, 2006).
5.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
Klaipėdos mieste jau keletą metų atliekama miesto savivaldybės aplinkos stebėsena.
Klaipėdos mieste kas mėnesį arba kas sezoną yra vykdomi hidrologiniai, hidrogeocheminiai ir
hidrobiologiniai tyrimai dešimtyje paviršinio vandens telkinių – Mumlaukio (Aulaukio) ežere,
Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale, Jono kalnelio kanale, tvenkinyje ties Dubysos g. – Šilutės
plento sankryža, Draugystės tvenkiniuose, tvenkinyje ties Reikjaviko ir Smiltelės gatvėmis,
Smiltelės upės žiotyse, Smiltelėje bei Danėje aukščiau Klaipėdos. Klaipėdos miesto paviršinio
vandens stebėsena atliekama jau daugelį metų. Remiantis 2005 m. Klaipėdos miesto savivaldybės
aplinkos stebėsenos atskaitoje pateiktais ichtiofaunos duomenimis, Mumlaukio ežeras, Trinyčių
tvenkinys bei Vilhelmo kanalas gali būti priskirti karpiniams vandens telkiniams, nes juose gyvena
ir veisiasi karpinės arba kitų rūšių žuvys: lydekos, ešeriai. Šių telkinių vandens kokybė buvo
vertinama atsižvelgiant į ribines kokybės rodiklių reikšmes. Karpinių telkinių vandens kokybės
rodiklių ribinės vertės pateiktos 5.2 lentelėje.
Sunkiųjų metalų tyrimai atlikti VGTU mokslinėje chemijos laboratorijoje. Tyrimų metu
ištirtos Zn, Cr, Mn koncentracijos (mg/l) atominės absorbcinės spektroskopijos metodu.
5.2 lentelė. Karpinių telkinių vandens kokybės rodiklių ribinės vertės
Kokybės rodiklis
Ribinė vertė
Ištirpęs deguonis (mg/l O 2 ) ≥ 7 mg/l O 2
(minimali koncentracija 4 mg/l O 2 )
pH nuo 6 iki 9
Fosfatai (mg/l PO 2 ) ≤ 0,4
Nitritai (mg/l NO 2 ) ≤ 0,15
Amonio jonai (mg/l NH 4 ) ≤ 1
Nejonizuotas amoniakas (mg/l NH 3 ) ≤ 0,025
100