Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Daugiajuostis Helbingo modelis įvertina tris papildomus narius:
• greičio sklaidą aprašantis narys (
t
j
)
VC
įvertina greičių kitimą dėl „netobulo“
vairavimo;
• juostų keitimą aprašantis narys (
t
j
)
LC
įvertina fazinės erdvės tankio pokyčius
transporto priemonei išvažiuojant iš savo juostos į juostą j;
• užduodamas transporto priemonių įvažiavimo ir išvažiavimo iš kelio segmento dažnis
v
j
[10, 16].
Hoogendoornas patikslino bendro modelio lygtis, kad gautų jungtinį daugiajuostį
daugiaklasį modelį, aprašantį u klasės greičio dinamiką kelio juostoje j, kur yra netrukdomas
o
judėjimas ( c 1) arba spūstis ( c 2 ), naudojant fazinės erdvės tankį ( x,
v,
v , ) :
( u,
j,
c)
t
. (2.16)
t
( u,
j,
c)
v
x
( u,
j,
c)
(
t
( u,
j,
c)
)
ACC
(
t
( u,
j,
c)
)
INT
(
t
( u,
j,
c)
)
ILC
(
t
( u,
j,
c)
)
CLC
Visi anksčiau aprašyti modeliai yra atskiri bendro Hoogendoorno modelio atvejai [11, 12].
Aptartieji modeliai naudojami nagrinėjant eismo srautus, tačiau gerokai nutolsta nuo realių
sąlygų. Nors pastaruoju metu koreguotieji modeliai tiksliau atspindi realų transporto srautą, juos
naudoti galima, kai turimi eksperimentiniai duomenys bei tam tikra srautų modeliavimo patirtis.
Norint analizuoti spūsčių susidarymo specifiką, būtini papildomi modeliai, detaliau aprašantys
transporto priemonių ir kelio infrastruktūros bei transporto priemonių tarpusavio sąveiką.
2.2. Transporto priemonės transporto sraute modelis
2.2.1. Posistemė „Transporto priemonė – vairuotojas“
Transporto priemonės dinamika. Pirminis modeliavimo etapas yra pavienės transporto
priemonės dinaminis modelis, kuriuo galima susieti transporto priemonės greitį su kelio piketu,
naudojant kelią aprašančius duomenis. Pavienės transporto priemonės dinamikos judėjimo keliais
su danga sąlygomis uždaviniai yra tapę klasikiniais ir išspręsti [19, 20, 21, 22, 23].
Pirminiame etape nagrinėjamas konkretus automobilis su savo masių pasiskirstymu, variklio
charakteristikomis, transmisijos perdavimo santykiais bei kitomis charakteristikomis [23, 24, 25,
26, 27]. Kartu nustatomos ir kelio charakteristikos: kelio išilginis profilis, horizontaliose kreivėse –
posūkių spinduliai, kelio skersinis profilis, rato sukibimas su kelio danga, kelio dangos kokybė bei
greičio apribojimai [24, 25]. Šių charakteristikų pakanka, kad būtų galima prognozuoti galimus
28