Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
8. Vairuotojų profesionalų stresinės situacijos ir jų poveikis<br />
saugiam eismui<br />
Vairuotojai profesionalai yra veikiami kenksmingų cheminių, fizikinių ir psichosocialinių<br />
veiksnių (stresorių), dėl kurių atsiranda stresinės situacijos. Vairuotojai profesionalai patiria labai<br />
stiprų psichologinį stresą [137, 138, 139, 140]. Profesinės saugos ir sveikatos požiūriu stresas darbe<br />
suprantamas kaip psichologinė būsena, kuri atspindi darbuotojo poreikių ar galimybių ir jo darbo<br />
aplinkos nesuderinamumą. Streso būsenai būdingas stiprus susijaudinimas, nemalonios emocijos,<br />
jausmas, kad situacija yra nevaldoma. Suvokiamas stresas priklauso nuo fiziologinės reakcijos į<br />
grėsmę ir gebėjimo adaptuotis. Šių sistemų funkcionavimas ir suderinamumas lemia suvokiamo<br />
streso stiprumą. Fiziologiškai į stresą reaguojama pasiruošiant biologiškai užprogramuotiems<br />
gynybiniams veiksmams. Padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, kraujyje padaugėja cukraus ir<br />
limfocitų, padidėja kraujo krešėjimas, pakyla arterinis kraujospūdis, įsitempia raumenys. Nedidelis<br />
streso lygis yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Stresas nekenkia, jei nepažeidžiami<br />
adaptaciniai mechanizmai. Pernelyg stiprus, dažnai pasikartojantis ar ilgai trunkantis stresas darbe<br />
sukelia psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus [141].<br />
Akcentuotina, kad stresinių situacijų ar darbe patiriamo streso priežastimi gali būti įvairūs<br />
darbo aplinkos sąlygų veiksniai, įvykiai ar situacijos. Šiems stresoriams yra būdinga sąveikauti<br />
tarpusavyje ir sudaryti kompleksinius veiksnių junginius. Tai su darbo reikalavimais, turiniu,<br />
organizavimu, tarpusavio santykiais, administravimu, fizinėmis darbo aplinkos sąlygomis,<br />
darbuotojo kompetencija ir jo poreikiais susiję psichosocialiniai veiksniai [141]. Jie gali labai<br />
padidinti bendrą vairuotojų išgyvenamo streso lygį ir yra susiję su rizikingu vairavimu – greičio<br />
viršijimu, rizikingu kelio juostų keitimu, važiavimu degant raudonai šviesoforo šviesai, nesaugaus<br />
atstumo su priešais važiuojančiu automobiliu laikymusi, koncentracijos trūkumu, didesniu eismo<br />
įvykiu skaičiumi [137, 142, 143]. Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis, 2006 m.<br />
buvo daugiausiai mirčių keliuose – 223 mirtys milijonui gyventojų. Latvijoje šis rodikis siekė 177,<br />
Estijoje – 152, ES šalių bendras rodiklis – 86 mirtys milijonui gyventojų [144].<br />
Literatūros šaltiniuose stresas darbe siejamas su vairuotojų profesionalų padidinta sveikatos<br />
pakenkimų rizika [145, 146, 147]. Yra duomenų, kad vairuotojų mirtingumas dėl kraujagyslių ir<br />
širdies sistemos ligų yra didesnis lyginant su kitų profesijų darbuotojais. Autobusų ir tramvajų<br />
vairuotojų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra 3,3 karto didesnė, taksi<br />
vairuotojų – 3,1 karto didesnė lyginant su kitų profesijų šalies dirbančiaisiais [148]. Skandinavijos<br />
mokslininkų didesnės kraujotakos sistemos ligų rizikos vairuotojams nustatymas paskatino tyrimus<br />
daugelyje šalių, kuriose buvo siekiama išaiškinti rizikos veiksnius, lemiančius šios profesinės<br />
grupės sveikatos pakitimus. Tyrimai parodė, kad autobusų vairuotojų didelė psichinė įtampa dėl<br />
135
Change language