Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

ilgalaikės mišrios pramoninės-buitinės ir automobilių bei geležinkelio taršos zonose. Gausiau
metalų yra reljefo pažemėjimų, įvairių pramonės įmonių, fabrikų kiemų, karinių poligonų,
automobilių parkų, garažų masyvų, dirbtuvių, buitinių atliekų šiukšlynų teritorijų, ankštų
gyvenamųjų kvartalų kiemų ir šalikelių dirvožemyje. Padidintos sunkiųjų metalų koncentracijos ir
anomalinės jų sankaupos yra arčiau miesto centro, intensyviausios ir intensyvios urbanizacijos ir
technogeninės apkrovos funkciniuose rajonuose: Vilijampolėje, Šančiuose, Centre, Dainavoje,
Petrašiūnuose, Aleksote. Miesto dirvožemis daugiausiai užterštas Pb, Zn ir Cu. Mažiausios sunkiųjų
metalų koncentracijos nustatytos ties vakarine miesto apylankos automagistralės ir miesto vakarine
ribomis (Vijukai). Pagal suminio užterštumo (Zd) pasiskirstymą dirvožemyje sudarytas žemėlapis,
kuriame pavaizduotas Kauno dirvožemio užterštumo lygis: (i) leistinas Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn
suminis užterštumo rodiklis (Zd) užima 90,4 % tirto dirvožemio teritorijos; (ii) vidutinio
pavojingumo, pavojingas ir ypač pavojingas Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn suminis užterštumo rodiklis
(Zd) užima tik 9,6 % tirto dirvožemio teritorijos. Dėl riboto lėšų kiekio liko neištirtas dirvožemio
užterštumas sunkiaisiais metalais sąlyginai švarioje miesto dalyje: Kleboniškyje, Sargėnuose,
Vytėnuose (Dirvožemio apsauga, 2008).
Informacija apie dirvožemio taršą automagistralių zonose suteikia daugiau žinių apie
automobilių transporto poveikį dirvožemiui. Pvz., 2001 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto ir
Kauno technologijos universiteto mokslininkai nustatė, kad tirti dirvožemiai Vilnius–Kaunas–
Klaipėda magistralės zonoje yra labai užteršti Ni (DLK viršijama daugiau nei 7 kartus), Pb (DLK
viršijama iki 6 kartų), Cu (DLK viršijama daugiau nei 5 kartus) ir Cr (DLK viršijama daugiau nei 4
kartus) (ištraukai paruošti naudotas 1 NCH 3 COONH 4 ) (Motuzas, 2001).
4.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
Paviršinio vandens telkinių taršą lemia automobilių transporto ir kelių eksploatavimo
sąveika. Šios sąveikos metu su paviršinėmis lietaus nuotekomis į aplinkinius vandens telkinius ir
dirvožemį gali patekti įvairios kenksmingos medžiagos – naftos produktai, sunkiųjų metalų
junginiai, automobilių transportu gabenamos medžiagos. Į aplinką taip pat patenka iš įvairių
transporto priemonių varvantys tepalai, atsitiktinai ar eismo įvykių metu išsiliejusios kenksmingos
medžiagos. Didelę dalį pervežamų skystų ar birių krovinių sudaro naftos produktai, cheminės ir
mineralinės trąšos bei statybinės medžiagos.
1996 m. statistiniais duomenimis naftos produktai sudarė 23,4 %, trąšos – 8,7 %, statybinės
medžiagos – 5,5 % bendro pervežtų krovinių kiekio.
Be to, kelių ir gatvių barstymas druska ir smėliu palieka chloridų, natrio ir kalcio
koncentracijas keliuose bei pakelėse. Eksploatuojant kelius, transporto priemonės dyla, dėl to
87