NuostoliÅ³, patiriamÅ³ dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...

More documents

Recommendations

Info

9. Nuostolių dėl kelių eismo įvykių skaičiavimo metodika Eismo įvykio kainos modelis sudarytas iš 5 komponentų. Kiekvienas komponentas apima tokias atskiras sritis: žmonių sveikatą, žalą turtui, tyrimus, gelbėjimo darbus. Tokio pobūdžio kainos apskaičiavimo modelis pateiktas todėl, kad būtų standartizuota kainos palyginimo sistema įvairaus pobūdžio modeliuose. Eismo įvykio išlaidos apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines išlaidas. Tiesioginėmis išlaidomis vadiname tas, kurios tiesiogiai gali būti įvertintos ir apskaičiuotos už eismo įvykio metu padarytą žalą žmogui, turtui ir aplinkai, taip pat išlaidas už įvairius tyrimus ir ekspertizes, kurios reikalingos eismo įvykio priežastims ir pasekmėms nustatyti, įvertinti ir suskaičiuoti. Netiesioginių išlaidų tiesiogiai įvertinti negalime, tačiau jos turi vėlesnę neigiamą įtaką ir yra apskaičiuojamos pagal įvairias metodikas. Tokias išlaidas gali sudaryti transporto priemonių produktyvumo praradimas. Eismo įvykio kainos modelis pavaizduotas 9.1 pav. Jame kiekvienas komponentas suskirstytas į papildomas dalis, kurios turi įtaką skirtingose srityse. 9.1 pav. Eismo įvykio kainos modelis Žmonių sveikata. Šios išlaidos priskiriamos prie netiesioginių išlaidų. Jos padalintos į 3 kategorijas: žūtys, sužeidimai bei žmonių darbingumo praradimai tam tikram laikotarpiui. Šios išlaidas apskaičiuojamos pagal šalyje naudojamas metodikas ir turimus įvertinimus – kiek įkainota 151
žmogaus gyvybė, kiek valstybė turi nuostolių žuvus asmeniui, jam susižeidus ar tapus neįgaliu dėl eismo įvykio. Prie šių išlaidų taip pat priskiriamas žmogaus gydymas iki visiško jo išgijimo ir darbingumo atstatymo. Čia įskaičiuojamos pirmosios medicinos pagalbos suteikimo žmogui, išlaikymo medicinos įstaigoje, gydymo ir kt. išlaidos. Prie sužeidimo ir neįgalumo išlaidų galima priskaičiuoti išlaidas, kurios atsiranda dėl laikino ar visiško žmogaus nedarbingumo praradimo, t. y. socialinio draudimo išlaidas. Žala turtui. Šios išlaidos priskiriamos prie tiesioginių išlaidų. Žalą turtui sudaro 4 kategorijos: žala transporto priemonėms, t. y. kiek remonto išlaidos; žala kelių infrastruktūrai, kai eismo įvykio metu suardomi keliai, tiltai, viadukai, gatvės, elektros ir telefonų linijos ir t. t.; žala aplinkai, t. y. žmonijai ir gamtai, ją užteršus, bei žala vežamam kroviniui. Kiekvienu atveju šios išlaidos skirtingos, todėl skaičiuojant žalą svarbu atsižvelgti į kuo daugiau kriterijų. Lietuvoje žalos vertinimas aplinkai apsiriboja baudomis, kurios apskaičiuojamos pagal nustatytas metodikas, atsižvelgiant į medžiagos, patekusios į aplinką, pavojingumą, jos kiekį bei užterštumo pobūdį. Tyrimai. Šios išlaidos priskiriamos prie netiesioginių išlaidų, nes tiesioginio įvertinimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ir pasekmių neturi. Paprastai skiriami 2 tyrimų tipai: tyrimai, kurie nustato eismo įvykio kaltininką, įvertina eismo įvykio poveikį žmonėms ir aplinkai, kurių išlaidas apmoka valstybė, ir tyrimai, kuriuos finansuoja automobilių gamintojai ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurie skirti prevencinėms eismo saugumo priemonėms. Gelbėjimo darbai. Šios išlaidos priskiriamos prie tiesioginių išlaidų, jas Lietuvoje dengia valstybė. Tai policijos, medicinos ir gelbėjimo komandų suteikta pagalba eismo įvykio metu. Didžiausią gelbėjimo darbų kaštų dalį sudaro eismo įvykio pasekmių likvidavimas, kai į aplinką patenka pavojingos medžiagos, kurioms išvalyti ir nukenksminti reikalingos didelės išlaidos. Prie šių išlaidų taip pat priskiriama specialiosios įrangos, naudojamos žmonėms gelbėti ar eismo įvykio pasekmėms likviduoti, eksploatacija. Produktyvumo praradimas. Prie šių išlaidų priskiriamas automobilio produktyvumo praradimas, kai jis dėl patirto eismo įvykio negali atlikti tiesioginės savo funkcijos – vežti žmones ar krovinius. Išlaidomis, susijusiomis su transporto priemonės produktyvumo praradimu, laikomos pajamos, kurios būtų gautos už atliktą darbą, ir lėšos, skirtos išsinuomoti kitą automobilį vietoj sugadinto. Transporto priemonės prastovos dėl remonto darbų ir nuostoliai dėl šių prastovų priskiriami prie netiesioginių išlaidų. Kaip matyti iš 9.1 pav. pateikto eismo įvykio kainos modelio, visa eismo įvykio kaina gali būti apskaičiuojama susumavus tiesioginius ir netiesioginius eismo įvykio kaštus. Didžiausią eismo įvykių nuostolių dalį sudaro žmonių sužeidimai, neįgalumai ir mirtys, todėl visos šalys stengiasi užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Pėsčiųjų srautus stengiamasi atskirti nuo 152
Page 2 and 3:
Turinys 1. Įvadas ................
Page 4 and 5:
1. Įvadas Gamybinės ir paslaugas
Page 6 and 7:
1.1 lentelė. Galutinis energijos r
Page 8 and 9:
Mtne EU-27 Viso Benzinas Dyzelinas
Page 10 and 11:
Kadangi nacionalinėje darnaus vyst
Page 12 and 13:
1995 2000 2001 2002 2003 2004 Siero
Page 14 and 15:
prevencijos veiksmų 2007-2013 met
Page 16 and 17:
naudojamų ledui tirpdyti ir kt.).
Page 18 and 19:
Eismo sauga lieka viena aktualiausi
Page 20 and 21:
Remiantis ES institucijų inicijuot
Page 22 and 23:
Srautų modelių metodikose numatom
Page 24 and 25:
trukmes [10]. Kitas galimas būdas
Page 26 and 27:
pasiskirstymo funkciją, kuri apra
Page 28 and 29:
Hoogendooras ir Bovy‘io ištobuli
Page 30 and 31:
pagreičius darbiniais bei ekstrema
Page 32 and 33:
Tyrimai parodė, kad be skirstymo
Page 34 and 35:
pastaruoju metu, pradėjus naudoti
Page 36 and 37:
priklausomai nuo eismo ženklų, p
Page 38 and 39:
F(t 1 ,t 2 ,...t n ; k 1 ,k 2 ...k
Page 40 and 41:
GATVĖ i-asis ž RUOŽAS ETAPAS KEL
Page 42 and 43:
Automobilio judėjimo gatvės ruož
Page 44 and 45:
6000 5000 n, aps/min 4000 3000 2000
Page 46 and 47:
transporto priemonės vairuotojas:
Page 48 and 49:
funkcija: 2 d x dt t dx t dx t
Page 50 and 51:
Pastaruoju metu plačiai naudojamos
Page 52 and 53:
ūtų gautos konfliktinių situacij
Page 54 and 55:
2.21 pav. Eismo srauto intensyvumo
Page 56 and 57:
2.23 pav. Automobilių skaičiaus p
Page 58 and 59:
2.4.2. Klaipėdos miestas 2.24 pav.
Page 60 and 61:
2.4 lentelė Sugaišdavo aut./parą
Page 62 and 63:
2.5 lentelė M1 M2 M3 N1 N2 N3 Koef
Page 64 and 65:
triukšmo, patenkančio į patalpas
Page 66 and 67:
3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
Page 68 and 69:
3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
Page 70 and 71:
valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
Page 72 and 73:
3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
Page 74 and 75:
mažinti buvo išberta daugiau kaip
Page 76 and 77:
Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
Page 78 and 79:
Didžiausios chloridų koncentracij
Page 80 and 81:
V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
Page 82 and 83:
Lyginant duomenis triukšmo lygių,
Page 84 and 85:
Prie pačių triukšmingiausių mie
Page 86 and 87:
žiema pavasaris vasara ruduo 4.4 p
Page 88 and 89:
ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
Page 90 and 91:
Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
Page 92 and 93:
Tyrimų taškuose, esančiuose prie
Page 94 and 95:
Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
Page 96 and 97:
palaipsniui didėja (Oro kokybės m
Page 98 and 99:
pasiskirstymą analizuotoje teritor
Page 100 and 101:
Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
Page 106 and 107: sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
Page 108 and 109: GARSAS (subjektyviai suvokiamas tri
Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
Page 112 and 113: Dozė - atsakas Poveikio zona Rizik
Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
Page 120 and 121: 6.6. Apibendrinimas Vilniuje triuk
Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
Page 124 and 125: 80,00 25,00 70,00 60,00 20,00 BVP,
Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
Page 136 and 137: 8. Vairuotojų profesionalų stresi
Page 138 and 139: sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
Page 140 and 141: 8.2. Tyrimo objektas ir metodai Tyr
Page 142 and 143: intensyvų psichosocialinį stresor
Page 144 and 145: Fizinė įtampa statistiškai patik
Page 146 and 147: 8.4. Vairuotojų transporto spūsty
Page 148 and 149: 8.5. Dažnesnius profesionalų vair
Page 150 and 151: Literatūros šaltiniuose teigiama,
Page 154 and 155: automobilių, motociklų ir dvirač
Page 156 and 157: A 5 - Lietuvos policijos eismo prie
Page 158 and 159: Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
Page 160 and 161: čia: čia: čia: M P - mirtinos pa
Page 162 and 163: S S I M 1 S1 L1 1 7390,719150,00 79
Page 164 and 165: 9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
Page 166 and 167: čia: I 4 n 21,5 n P 1,089 BVP
Page 168 and 169: Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
Page 170 and 171: Kelių eismo įvykių skaičius Žu
Page 172 and 173: 10.1. Spūsčių kaštai Spūstys a
Page 174 and 175: 10.2. Eismo įvykių kaštai Išori
Page 176 and 177: 10.7 lentelė. Teršalų emisijos
Page 178 and 179: Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
Page 180 and 181: 11. Išvados 1. Atlikti teoriniai,
Page 182 and 183: ibinis dydis) automobilių transpor
Page 184 and 185: ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
Page 186 and 187: vairuotojų darbe sukeliančiais ve
Page 188 and 189: 8. Degalų sąnaudų spūsčių met
Page 190 and 191: 13. Literatūros sąrašas 1. Trans
Page 192 and 193: charge for runoff cleaning from hea
Page 194 and 195: 2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.
Page 196 and 197: Geologijos institutas, Vilnius, 200
Page 198 and 199: 173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
Page 200 and 201: 199
Page 202 and 203:
2.2 Priedas 50 45 40 35 Greitis km/
Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys 2.2 Priedo 3 pa
show all

NuostoliÅ³, patiriamÅ³ dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

NuostoliÅ³, patiriamÅ³ dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...