03.09.2014 Views

Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

atlikta daugybė tyrimų įvairiose Europos šalyse. Praktikoje ekspertai linkę naudotis apibendrintomis<br />

VOT reikšmėmis keleiviniam bei krovininiam transportui, pateiktomis 2.1 lentelėje pagal 25 ES<br />

šalių vidurkį.<br />

Greičio-srauto funkcija priklauso nuo infrastruktūros charakteristikų, topografijos, oro<br />

sąlygų, tinklo struktūros, galimų kelionės alternatyvų, įvairių eismo reguliavimų (greičio kontrolės,<br />

įlaipinimo/pakrovimo procedūrų ir t. t.) ir vairavimo įpročių.<br />

Visi vertinimo žingsniai labai priklauso nuo <strong>transporto</strong> sistemos kitimo dinamikos ir nuo<br />

turimų duomenų kokybės bei laiko įvertinimo. Dauguma tyrėjų mano, kad pastarajam nustatyti<br />

visiškai pakanka empirinio pagrindo. Tačiau tokia metodika apriboja prognozės galimybes.<br />

2.1 lentelė. Kelionės laiko vertės (OMITE projektas)<br />

Sektorius Automobilis Autobusas<br />

Keleivinis transportas (€ / keleivis, valanda):<br />

– darbas (verslas)<br />

– kasdieninis važiavimas trumpais atstumais<br />

– kasdieninis važiavimas ilgais atstumais<br />

– kiti važiavimai trumpais atstumais<br />

–kiti važiavimai ilgais atstumais<br />

23,82<br />

8,48<br />

10,89<br />

7,11<br />

9,13<br />

19,11<br />

6,10<br />

7,83<br />

5,11<br />

6,56<br />

Krovininis transportas (€ / tona, valanda) 2,98<br />

Mūsų atveju užsibrėžtas uždavinys – sudaryti metodiką, leidžiančią taikyti greičio-srauto<br />

funkciją žinant pagrindinius <strong>transporto</strong> sistemos parametrus konkrečioms sąlygoms (miesto gatvių<br />

tinklą, <strong>transporto</strong> srauto struktūrą, oro sąlygas). Tuo tikslu nagrinėti <strong>transporto</strong> srautai mezo- ir<br />

mikrolygiuose. Šio darbo rezultatai, autorių nuomone, leistų kartu įvertinti bei apibrėžti spūsčių<br />

susidarymo priežastis. Kaštų įvertinimo metodikoje išskiriamos dvi grupės [9]:<br />

• siaurų vietų spūstys, susidarančios kelių sankirtose ir labiausiai paplitusios miestuose bei<br />

gyvenvietėse;<br />

• srautų spūstys, rodančios pervežimo galimybių viršijimą konkrečiose atkarpose.<br />

Mezoskopiniame lygyje šis spūsčių tipas paprastai gali būti aprašomas greičio-srauto<br />

diagramomis; o imitaciniai modeliai įvertina dalinę atskirų <strong>transporto</strong> priemonių greičių<br />

tarpusavio priklausomybę.<br />

Realiuose tinkluose spūstys paprastai modeliuojamos kaip „siaurų vietų“ ir „srautų“ spūsčių<br />

derinys.<br />

Viena iš pagrindinių charakteristikų srautų modeliuose yra nustatomas vidutinis srauto<br />

greitis ruože. Vidutinis srauto greitis paprastai skaičiuojamas įvertinant stabdymo ties draudžiamais<br />

signalais ir stovėjimo ties jais trukmę, įsibėgėjimo iki leistino greičio ir važiavimo pastoviu režimu<br />

22

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!