Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

– didesnio kaip 65 dBA triukšmo. Aplinkos triukšmą gyvenamajame mikrorajone pažymėjo 54,3
25–64 metų vyrų, sirgusių pirmuoju miokardo infarktu. 92 didžiausiai triukšmo ekspozicijos
klasei priskirtų 55–64 metų vyrų, palyginti su mažiausiai ekspozicijos klasei priskirtaisiais, padidėjo
sergamumo miokardo infarktu rizika (SR = 1,92; 95 PI 1,0–3,67) (LR triukšmo valdymo
įstatymas).
6.1. Aplinkos oro taršos poveikis sveikatai
Aplinkos apsaugos specialistų duomenimis, transportas yra vienas iš pagrindinių veiksnių,
lemiančių aplinkos oro kokybę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Automobiliai ir kitos
transporto priemonės, dirbant varikliui, orą teršia įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir junginiais.
Iš važiuojančių transporto priemonių į aplinkos orą patekusios cheminės medžiagos išsisklaido,
dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas, oro masės jas neša tolyn nuo šaltinio.
Automobilių vidaus degimo variklių išmetamose dujose yra daugiau kaip du šimtai įvairių
cheminių junginių, kurių dauguma kenkia žmogaus sveikatai ir visų gyvų organizmų vystymuisi,
sukelia metalo koroziją, ardo statybines medžiagas ir t.t. Didžiausią toksinių junginių ir medžiagų
dalį sudaro anglies oksidai, azoto oksidai, sieros junginiai, nesudegę angliavandeniliai, suodžiai ir
daug kitų toksinių bei kancerogeninių medžiagų: benzpirenas, švino junginiai , kietosios dalelės.
Anglies monoksidas susidaro nevisiškai sudegus degalams. 63,8 % jo susidaro dėl
transporto poveikio. Patekęs į atmosferą CO ilgą laiką išlieka stabilus.
Anglies monoksidas per plaučius patenką į kraują, jungiasi su hemoglobinu ir sudaro
patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t.
y. aprūpinti deguonimi audinius, dėl ko vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su
hemoglobinu yra 200 kartų didesnė negu O 2 , todėl nedidelė koncentracija CO neigiamai veikia
sveikatą ir gali būti pavojinga gyvybei. Priklausomai nuo karboksihemoglobino kiekio kraujyje,
pažeidžiama centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Jei
kraujyje susidaro didelė karboksihemoglobino koncentracija, išsivysto koma ir net mirtis
(Pagrindiniai atmosferos oro teršalai).
Dėl transporto poveikio susidaro iki 40 % NO ir NO 2 . Azoto oksidai dirgina kvėpavimo takų
gleivinę, didesnės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Patekęs į organizmą per
kvėpavimo sistemą, sukelia oksidacinį stresą plaučių ląstelėse ir alveolių makrofaguose (WHO,
2000), tada plaučiuose susidaro peroksidų radikalų, galinčių sukelti DNR mutacija. Jungdamasis su
hemoglobinu, NO 2 sudaro kraujyje methemoglobiną (Rietjens, 1986). Oro teršalai sukelia
kvėpavimo takų uždegiminius procesus, plaučių funkcinius pakitimus, sukeliančius padidėjusį
108