Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Automobilio judėjimo gatvės ruožu algoritmas detaliai nagrinėtas dėl keleto priežasčių:
kelio profilis (įkalnės-nuokalnės) turi įtakos vidutiniam greičiui. Judant 2.2 priede
pateiktu Kauno miesto maršrutu su įkalnės ruožu, numatant skirtingus leistino greičio
dydžius atskiruose ruožuose nuo 40 km/val. leistino greičio, vidutinis greitis pradeda
priklausyti nuo maršruto įveikimo krypties (2.10 pav.);
judėjimo režimas sąlygomis, artimomis realioms, įvertinant reguliuojamas sankryžas
(2.2 priedo lentelė), tolimas nuo tolygaus ir pagal sąlygas yra sudėtingesnis už EURO
miesto ciklą (2.9 pav.);
degalų sąnaudos atskiruose ruožuose labai netolygios (2.9 pav.);
degalų sąnaudos gali labai skirtis ir vienodo tipo tos pačios masės automobiliams, jei
naudojami skirtingos galios varikliai (2.11 pav.), todėl būtina aptarti statistinės
transporto priemonės sąvoką;
numatant, kad visos transporto priemonės judės lengvųjų automobilių tempu, degalų
sąnaudos sunkiajam transportui labai padidėja (2.12 pav.);
algoritmas ir skaitinis modelis leidžia detalizuoti transporto priemonių poveikį aplinkai
atskiruose ruožo taškuose, nes nustatyti CO 2 ar kitų taršalų kiekius pagal gamyklines
charakteristikas sudėtinga dėl daugelio faktorių, pvz., nevienareikšmės automobilio
masės įtakos (2.13 pav.);
modelis leidžia gauti duomenis transporto priemonių eksploatacinių išlaidų padidėjimui
(stabdymų skaičius, pavarų perjungimų skaičius) (2.14 pav.).
Kuro sanaudos, l/100km
11
10
9
8
Mechanine PD
Automatine PD
7
70 80 90 100 110 120 130
Galia, kW
2.11 pav. Degalų sąnaudų priklausomybė nuo variklio galios tos pačios masės automobiliui (Opel
Vectra gamykliniai duomenys)
41