Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

intensyvumui, atsiranda objektyvios organizmo reakcijos, gali atsirasti sveikatos sutrikimų arba
išsivystyti ligos (pagal TLK 10 apima nervų sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos,
kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo audinio ligas). Didėjant garsui, triukšmo ekspozicijai, didėja
rizika sveikatai.
Klaipėdos gatvėse, kuriose transporto eismas nėra intensyvus, gyvenamosios aplinkos
(gyvenamųjų namų, ikimokyklinių bei mokymo įstaigų, ligoninių) teritorijose triukšmas neviršija
leistinų lygių, nustatytų Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo
ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Gyvenamosios aplinkos teritorijose ekvivalentinio triukšmo vidutinė paros dozė DT paros ≤ 1.
Tokiu atveju žmogui sudarytos kokybiškos gyvenimo sąlygos triukšmo rizikos organizmui
atžvilgiu. Gatvėse, kuriose transporto eismas yra intensyvus, gyvenamosios aplinkos teritorijose
ekvivalentinis triukšmas per parą yra 57–80 dBA. Bendra vidutinė paros dozė atskirų gatvių
gyvenamosios aplinkos teritorijose nustatyta nuo 3,1 iki 33. Ilgalaikis esamo triukšmo poveikis
gyvenamosios aplinkos teritorijose kelia grėsmę sveikatai, gali atsirasti atskirų organų ir sistemų
veiklos sutrikimų arba išsivystyti ligos (pagal TLK 10 apima nervų sistemos, kraujotakos sistemos,
virškinimo sistemos, kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo audinio ligas). Galimas klausos
pažeidimas. Maksimalaus triukšmo vidutinės lygių reikšmės yra didesnės už nustatytus leistinus
lygius 1– dBA, gali neigiamai veikti gyvenamąją aplinką piko valandomis.
120