Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
iš anksto planuoti priemones automobilių <strong>transporto</strong> srautams reguliuoti gatvėse, kad 2010 m.<br />
nebūtų viršyta NO 2 ribinė vertė – 40 μg/m 3 . Rekomenduojama periodiškai – ne rečiau kaip kas 5<br />
metus – atlikti detalesnį užterštumo lygio azoto dioksidu Klaipėdos mieste įvertinimą indikatoriniu<br />
metodu. Vidutinės lakiųjų organinių junginių koncentracijos Klaipėdos miesto aplinkos ore buvo<br />
maždaug tokios pat kaip ir kituose Lietuvos miestuose. Maksimalios lakiųjų organinių junginių<br />
koncentracijos užfiksuotos šalia Naikupės–Minijos g., kur neatliekami nuolatiniai matavimai, todėl<br />
rekomenduojama periodiškai – ne rečiau kaip kas 5 metus – atlikti detalesnį užterštumo lygio<br />
benzenu Klaipėdos ieste įvertinimą indikatoriniu metodu (Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos<br />
monitoringas).<br />
5.4. Dirvožemio tarša dėl automobilių <strong>transporto</strong> ir jos analizė<br />
Klaipėdos mieste vykdant dirvožemio stebėseną arba konkrečių teritorijų dirvožemio taršos<br />
analizę, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į sunkiuosius metalus ir naftos produktus. Vien<br />
<strong>transporto</strong> sukeltą taršą dirvožemiui įvertinti sunku, nes sunkiųjų metalų, organinių teršalų šaltiniai<br />
mieste gali būti ir pramonės įmonės.<br />
Toliau šiame skyriuje pateikti apibendrinti duomenys apie dirvožemio užtaršą. Transporto<br />
poveikis vertinamas pagal sąlyginai tipinius <strong>transporto</strong> teršalus arba jų asociacijas. Tekste minimas<br />
suminio užterštumo rodiklis (Zd) leidžia įvertinti kelių cheminių elementų poveikį, tačiau neįvertina<br />
sinergetinio cheminių elementų <strong>poveikio</strong>. Ko – kompleksinis užterštumo rodiklis, leidžiantis<br />
vertinti cheminių elementų koncentracijas lyginant jas su DLK vertėmis. Sunkiųjų metalų<br />
koncentracijos lygintos su DLK vertėmis pagal HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų<br />
didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ ir foninėmis vertėmis nagrinėjamoje teritorijoje<br />
pagal Lietuvos geocheminio atlaso duomenis (Kadūnas, 1999).<br />
2005 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros<br />
mokslininkai tyrė Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyvenamosios dalies dirvožemio taršą<br />
sunkiaisiais metalais (Cu, Ni, Zn, Mn, Pb ir Co).<br />
Nė vieno nagrinėto sunkiojo metalo koncentracija neviršijo DLK. Nustatyta, kad AB<br />
„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdo ferolydinių krovos darbus, kurių metu į aplinką<br />
patenka Fe junginių dulkės. Padidėjusios Co koncentracijos sietinos su Mn ir Fe hidroksidai, su<br />
kuriais jis ir pateko į nuosėdas. Dėl Cr, Cu bei Zn sorbcinių savybių su Fe hidroksidais pastebėtos<br />
panaši koncentracijų didėjimo tendencija kaip ir Co atveju. Mažiausia Ni koncentracija aptinkama<br />
stambiagrūdžiuose fliuvioglacialinių smėlių, didžiausia – limnoglacialinių ir dugninių morenų<br />
molio-priemolio dirvožemiuose. Manoma, kad tai lėmė mažesnį dirvožemio užterštumą Ni. Pb<br />
96
Change language