Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
Nuostolių, patiriamų dÄl neigiamo transporto poveikio urbanistinÄse ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
11. Išvados<br />
1. Atlikti teoriniai, skaitinio modeliavimo ir eksperimentiniai <strong>transporto</strong> priemonių judėjimo<br />
<strong>transporto</strong> sistemos dalinio perpildymo sąlygomis tyrimai. Išnagrinėjus Lietuvoje<br />
naudojamų kompiuterinių programų veikimo algoritmus, nustatyta, kad nėra vieningo srauto<br />
dinamikos modelio spūsčių susidarymo ir išsiskirstymo sąlygoms vertinti.<br />
2. Gatvės ruožo apkrovimo/pralaidumo nustatymui skaitinio modeliavimo būdu pirmajame<br />
etape būtinas mezoskopinio lygio <strong>transporto</strong> tinklo modelis, leidžiantis nustatyti galimus<br />
<strong>transporto</strong> priemonių srautus atskiruose miesto <strong>transporto</strong> sistemos maršrutuose ir<br />
prognozuojamą vidutinį greitį bei srauto intensyvumą.<br />
3. Nustatyta, kad mezoskopiniu būdu gauti duomenys neatspindi konkrečių sąlygų atskiruose<br />
ruožuose, nes neįvertinama dalis reikšmingų veiksnių, apibrėžiančių srauto specifiką.<br />
Rezultatai turi būti tikslinami eismą ribojančių elementų (sankryžų, pėsčiųjų perėjų, juostų<br />
skaičiaus kitimo) mikroskopiniais modeliais, leidžiančiais nustatyti nagrinėjamos <strong>transporto</strong><br />
sistemos dalies pralaidumą atsitiktinio srauto sąlygomis.<br />
4. Susidariusios spūstys riboja <strong>transporto</strong> priemonių judėjimą. Suvaržymo įtaką srauto<br />
chrakteristikoms galima apibrėžti sukurtais imitaciniais <strong>transporto</strong> priemonių skaitiniais<br />
modeliais, parengiančiais duomenis spūsčių nuostolių vertinimui – vidutinio greičio,<br />
gaišties, kuro sąnaudų, aplinkos taršos lygio bei triukšmo intensyvumo atskiruose gatvių<br />
ruožuose parametrus, įvertinančius atskirų kategorijų <strong>transporto</strong> priemonių buvimo sraute<br />
lygį.<br />
5. Naudojant apibendrintuosius srauto intensyvumo vertinimo parametrus nustatyta spūsčių<br />
nuostolių dalis, įvertinanti gaištį ir kuro sąnaudas.<br />
________________________<br />
6. Vilniaus mieste nustatyti vidutiniai triukšmo lygiai siekė 72–79 dBA. Didžiausias triukšmo<br />
lygis Vilniaus mieste yra Geležinio Vilko, Ozo, Kalvarijų, Ukmergės, Antakalnio, Olandų,<br />
Pylimo, Pamėnkalnio, A.Goštauto gatvėse, Savanorių bei Konstitucijos prospektuose (73–<br />
79 dBA).<br />
7. Pagal 2007 m. parengto Vilniaus miesto strateginį triukšmo žemėlapio strateginio<br />
kartografavimo statistinius duomenis, 101 100 žmonių yra veikiami 55–59 dB L DVN<br />
triukšmo lygio.<br />
8. Kietųjų dalelių koncentracija buvo matuota automatinėse matavimo stotyse. Didžiausios iš<br />
vidutinių paros koncentracijų svyravo nuo 83 µg/m³ Lazdynuose iki 125 µg/m³ Savanorių<br />
pr. ir visose stotyse viršijo 24 val. ribinę vertę. 2007 m. galiojusi norma Senamiestyje buvo<br />
179
Change language