Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

pasiekti tik 17 % modelio efektyvumą. Baimės netekti darbo į modelį įtraukimas modelio
efektyvumą padidino iki 20 %. Priverstinio darbo tempo įtraukimas kartu su jau anksčiau įtrauktais
stresoriais – fizine įtampa, sunkiais dažnai pasikartojančiais darbo periodais, pertraukėlių
apribojimu ir baime netekti darbo – 23 % paaiškino taksi vairuotojų dažnesnį eismo saugumo
nepaisymą transporto spūstyse.
Tyrimo rezultatai atkreipia dėmesį į du vairuotojų profesionalų stresines situacijas eismo
spūstyse lemiančius veiksnius – fizinę įtampą ir baimę netekti darbo. Vilniaus miesto autobusų
vairuotojų tyrimo duomenimis 14 % dažnesnį eismo saugumo nepaisymą taip pat lėmė fizinės
įtampos veiksnys (Beta koeficientas 0,14, p < 0,05) kartu su dažnu priverstiniu skubėjimu (Beta
koeficientas 0,18, p < 0,01), izoliacija (Beta koeficientas 0,15, p < 0,05)ir nervine įtampa (Beta
koeficientas 0,13, p < 0,05).
2000–2001 m. tiriant troleibusų vairuotojas moteris (8.1 pav.), nustatyta, kad vairuotojoms,
dažniau patiriant baimę prarasti darbą, nuovargio, nepakantumo, prislėgtos nuotaikos, nervingumo,
vienišumo ir nesugebėjimo susikaupti rizika padidėja iki 5 kartų [166].
6
5
Šansų santykis
4
3
2
1
0
Niekada Retai Retkarčiais Dažnai Nuolat
Neatsižvelgiant į
pasitenkinimą darbu ir
gyvenimu
1 3,04 1,79 5,23 4,77
Pasitenkinimas darbu 1 3,53 1,74 5,21 4,67
Pasitenkinimas gyvenimu 1 3,35 1,36 4,13 3,43
Baimė prarasti darbą
1 pav. Baimės netekti darbo ir dažnesnių streso simptomų ryšys (pagal 2 testavimo rezultatus)
Tačiau troleibuso vairuotojų vyrų eismo saugumo nepaisymo regresiniame modelyje fizinės
įtampos ir baimės prarasti darbą veiksnių iš viso nebuvo. Šių vairuotojų eismo saugumo nepaisymo
dažnumas 15 % buvo susijęs su priverstiniu skubėjimu (Beta koeficientas 0,31, p < 0,001) ir
nepasitenkinimu darbu (Beta koeficientas 0,21, p < 0,001) [167].
146